Your letters✔

Part 30: Paslaptis

Taigi kaip manot kokia tai paslaptis? Irrrrr jeigu parašot dvi tokias ilgesnes nuomones, dalį įkeliu, kad ir dabar pat :) Tikiuosi patiks :)

Praėjo keturios dienos. Būrys chirurgų sako, kad Jessikai sparčiai gerėja ir savaitės gale ji bus namie. Žinoma jeigu viskas gerai. O aš tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad taip ir bus. Jie man leidžia kiaurą parą būti su ja, žinoma seselės užsuka pas pusvalandį patikrinti ar viskas gerai

-Tu važiuosi?- traukiau indus iš indaplovės

-Ne, jums reikia pabūti dviese. O aš tuo tarpu sutvarkysiu tavo namus, nes jie apversti aukštyn kojom,- mielai nusišypsojo

-Tau nebūtina to daryti,- papurčiau galvą ir gurkštelėjau sulčių stovėjusių ant stalo

-Nebūtina, bet aš noriu.

-Na tuomet, aš važiuosiu, iki,- švelniai apkabinau ją ir išskubėjau pro duris.

<...>

Lengvai stumtelėjau Jessi palatos duris. Prieš mane atsivėrė turbūt pats nuostabiausias vaizdas kurį mačiau per paskutinius mėnesius. Mano mergaitė gulėjo savo lovoje ir žaidė su pliušiniu meškinu, kurį praėjusią dieną jai atnešiau

-Sveika,- uždariau palatos duris, jos galva pasisuko manęs link. Ji staigiai pašoko ir pribėgus stipriai apkabino

-Labas, Ni,- jos švelnus balsas pasiekė mano ausis

-Pasiilgau,- pabučiavau jos kaktą, iš tiesų dabar norėčiau ją visą išbučiuoti

-Aš taip pat, meškine,- atsitraukė ir švelniai pakštelėjo mano žandą, o tada savo lūpas priglaudė prie mano lūpų trumpam pakštelėjimui. Pakėliau ją ir pasodinau ant lovos

-Ligonė turi ilsėtis,- nusijuokiau iš jos susiraukusios veido išraiškos

-Man tai jau pabodo,-papūtė lūpas ir atrodė be galo mielai. Pasilenkiau ir švelniai pabučiavau jos lūpas. Jos rankos apsivijo mano kaklą ir aš švelniai užgriuvau jos neprispausdamas. Vieną ranką pakišau po jos maike ir švelniai glosčiau pilvuką, jos viena ranka taršė mano plaukus o kita ranka bėgiojo mano nugara. Staiga ji atsirado virš manęs, šiek tiek atsitraukė giliai įkvėpdama oro ir vėl priglaudė lūpas

-Gerai, aš nenoriu žiūrėti kaip jūs vienas kitą valgot,- pasigirdo balsas prie pat mūsų. Jessi staigiai nuvirto nuo manęs, o aš atsitokėjąs pašokau iš lovos. Prieš mus stovėjo aštuoni žmonės. Nustebau pamatęs ir Eden, juk ji sakė nevažiuos

-Sakiai, kad nevažiuosi,- pasitvarkiau savo maikę žvilgsnį nukreipdamas į Eden

-Žinau, bet jie mane tiesiog ištempė iš namų.. Ta prasme iš tavo namų,- kiek pasimetė, o jos skruostus išmušė skaistus raudonis

-Viskas gerai, ten ir tavo namai,- šyptelėjau prisėsdamas prie Jessi ir ją tvirtai apkabindamas

-Taip nėra,- papurtė galvą ir stovėjo priešais mus, kadangi jai nebuvo kur sėsti, visa palata buvo užimta, tiksliau visos galimos sėdimos vietos

-Ten tavo namai, tu man kaip sesuo, todėl baik jaudintis,- sukikeno Jessi ir pasitvarkė plaukus kurie buvo kiek pasišiaušę. Eden tik kiek nuleido galvą ir nežymiai linktelėjo. Louis atsistojo ir liepė Eden sėstis į jo vietą, o pats atsisėdo į mano princesės vietą ir ją pasisodino sau ant kelių.

***Jessikos akimis***

Sedėjau ant tvirtų Louis kelių, buvau atsirėmus į jo krūtinę. Jis buvo įsitempęs ir jaučiau jog nori kažką pasakyti, kai jo žvilgsnis susidure su El žvilgsniu kiek apsiramina ir atsipalaiduoja, bet neilgam. Visa tai tęsesi jau gerą valandą, galbūt net daugiau

-Ir tu nepavydi?-iš transo mane prikėlė Eden klausimas kuris buvo skirtas Niall, puikiai žinojau apie ką ji

-Ko nepavydžiu?- pasitaisė ir atsisėdo galvą atremdamas į pagalvę

-Na.. Kad tavo mergina sėdi tavo draugui ant kelių, kai jis pats turi mergina.. Iš tikrųjų tai painu,- nusijuokiau, Eden aiškiai nesuprato kas čia vyksta

-Ne, juk tai Louis. Jis ir mano princesė gerai sutaria, man nereikia sukti dėl to galvos,- žvilgtelėjau į Niall. Žinau, kad jis meluoja. Na, taip Niall sako tiesą, jis žino, kad tarp manęs ir Lou nieko nevyksta ir niekada nevyks, bet taip pat žinau, kad jis pavydi. Meiliai nusišypsojau savo meškiukui, o jis atsakė kuklia šypsena

-Aš ir Jessi gerai sutarem? Nejuokaukit. Mes tarsi brolis ir sesuo,- Lou pakštelėjo man į skruostą. Palatoje kurį laiką įsivyravo kiek nejauki tyla, nusprendžiau ją nutraukti kiek nemaloniu klausimu į kurį nemanau, kad man bus atsakyta

-Tommo, ką tu slepi?- pašokau nuo jo kelių norėdama gerai matyti jo akis

-Aš? Nieko,- netikrai nusijuokė

-Juk žinai, kad tu esi velniškai prastas melagis,- susidėjau rankas ant klubų, išgirdau palatoje tylų juoką, turbūt atrodau juokingai

-Nagi, pasakom jiems?- Lou nužvelgė visus sėdinčius kambaryje, išskyrus mane ir Niall

-Ne, Louis,- visi lyg vienas griežtai pasakė

-Ko mes nežinom?- susiraukė Niall lyg nujausdamas kažką negero, aš taip pat nujaučiau. Visi tylėjo, aiškiai nenorėdami mums pasakyti

-Taip, ko jūs mums nesakot?- priėjau prie Niall ir įsisupau į jo glėbį, taip jaučiausi saugesnė

-Prašau, prašau, prašau. Aš noriu pasakyt,- kaip maža mergaitė pašoko Louis ir pradėjo striksėti

-Juk sakiau, kad nereikia Lou to sakyti, jis nesugeba laikyti paslapčių,- burbtelėjo Dani. Taigi puiku, jie turi kažkokią paslaptį kurią slepia nuo manęs ir Niall.