Your letters✔

2.23:Mums nerūpi

Po beveik mėnesio.

***Jessikos akimis***

-Niall, man kažkas negerai,-susiraukiau prisiminus rytinį vėmimą

-Kas nutiko, mažut?-susiraukė stipriai apkabindamas mane

-Mane pykina,-pasirėmiau rankomis galvą

-Važiuojam į ligoninę,-griežtai tarė paimdamas mane ant rankų ir nešdamas mašinos link prieš tai uždėjąs man batus ir įsispyręs savo. Neturėjau jėgų priešintis, o beto ir nenorėjau. Jaučiausi tikrai prastai, pajaučiau kaip jis mane įsodina į automobilį ir prisega saugos diržą. Prieš užmergdama akis dar pamačiau kaip jis apėjąs mašiną įsėda į vairuotojo vietą ir dar išgirstu jo švelnius žodžius

-Laikykis, meile, viskas bus gerai,-toliau nieko neatsimenu, akys pasidaro per daug sunkios ir aš užsimerkiu.

***Niall akimis***

Kaip galėdamas greičiau lėkiau Londono gatvėmis, velniškai bijojau dėl savo princesės. Akies krašteliu žvilgtelėjau į ją, ji buvo užsimerkusi. Pradėjau panikuoti, jaučiau jog skruostais ima riedėti karštos ašaros. Stengiausi kuo greičiau pasiekti ligoninę.

<...>

Vaikščiojau pirmyn ir atgal ilgais ligoninės koridoriais stengdamasis susikaupti ir nepradėti panikuoti bei verkti. Pamačiau atbėgančius vaikinus ir merginas. Jie pribėgo prie manęs

-Kas nutiko? Kaip Jessika? Ar jai viskas gerai? Kodėl tu tyli?-vieni per kitus klausinėjo, nenorėjau jiems atsakinėti, norėjau tik tyliai sedėti ir melstis, kad jai viskas būtų gerai

-Po velnių, Niall, pasakyk kažką,-jau kiek įsiutę pradėjo rėkauti jie

-Ką jum pasakyt? Kad aš nežinau kas jai nutiko?-kiek pakeltu tonu paklausiau

-O koki buvo simptomai? Kuo ji skundėsi?-apsidėjo ratuku mane

-Ją pykino, tik tai man ir sakė. O kai įsėdom į mašiną važiuot į ligoninę ji užsimerkė ir apalpo,-susiėmiau už galvos mėgindamas tvardytis

-Pamatysi viskas bus gerai,-broliškai mane apkabino Liam, jo pavyzdžiu pasekė ir kiti. Nebeišlaikiau ir pravirkau. Verkimas peraugo į kūkčiojimą. Stipriai įsikniūbiau į pirmą pasitaikiusį žmogų kuris sedėjo šalia manęs. Pajaučiau kaip ranka glosto mano plaukus ir akimirką pagalvojau jog tai Jessika, o viskas buvo tik klaikus košmaras ir aš pabusiu šalia jos... Pakėliau akis su didele tačiau kvaila viltimi. Išvydau Eden, jos akys taip pat buvo pilnos ašarų. Nužvelgiau visus savo draugus, jų visų akys buvo pilnos ašarų, o merginos kūkčiojo. Jaučiausi toks bejėgis šioje situacijoje. Žinojau, kad nieko negaliu padaryti, kad Jessi viskas būtų gerai ir tai mane vedė iš proto.

<...>

Taip prasedėjau keletą valandų, be jokių žinių ir tik su skausmu ir viltimi, kad Jessikai viskas bus gerai. Nebegalėjau verkti.. Akys buvo išsausėją ir garantuoju, kad paraudę, tačiau man tai nerūpėjo. Pastebėjau keletą merginų kurios mus fotografavo ar filmavo, bet man ir tai nei kiek nerūpėjo.... Išgirdau sunkius žingsnius ir griežtą balsą

-Niall,-prie manęs priėjo aukštas vyras, žinojau jį. Jis naujas mūsų vadybininkas, jis dirba vos kelias savaites, o taisyklių daugiau negu kalėjime. Neatsakiau jam

-Niall Horan,-jis pastatė mane ant kojų, tačiau nežiūrėjau jam į akis

-Kas nutiko?-prabilau užkimusiu balsu kuris netrukus užlūžo

-Kaip suprast tavo nuotraukas kurios turbūt jau visame internete? Ir antraštes jog Niall Horan apsiverkęs ir palūžęs ligoninėje, kur bėje taip pat yra tavo fanų,-jo griiežtas ir nepatenkintas balsas pasiekė mano ausis

-Ir ką?-kilstelėjau antakį

-Tu supranti, kad taip gali kristi tavo ir jūsų visų reitingai

-Mums nerūpi,-pasakėm visi vienu metu, vyriškis akivaizdžiai įsiuto dar labiau

-Visi, greitai važiuojat iš čia,-sukamandavo

-Atsiknisk,-stumtelėjau jį ir pamatęs daktarą pribėgau prie jo

-Kaip mergina, Jessika Rotner?