Your letters✔

3.5:Saldžių, mano Niall

-Aš turėčiau išmalti jo dailų veidelį,- turbūt jau šimtąjį kartą pakartoja tą patį

-Nereikia bereikalingų skandalų. Man viskas gerai,- rankose supau mažylę, o ji nesiliovė verkusi. Bandžiau ją raminti, tačiau viskas išėjo per niek

-Klausyk, Niall.. Aš išbėgau iš namų visiškai nieko nepasiėmus.. Ir man tikrai nesmagu tavęs to prašyti.. Bet galbūt galėtum paskolinti šiek tiek pinigų?- nuleidau akis į grindis. Susigėdau dar labiau, kai kambaryje pasidarė taip tylu jog net Melissa nebedrįso verkti

-Aš suprantu.. Atleisk. Neturėjau to pra..

-Pasakyk, kad juokauji? Po visko kas tarp mūsų nutiko? Po viso laiko praleisto kartu tu negali tiesiog pasakyti, kad tau reikia pinigų? Juk žinai, kad tau visad padėsiu,- blondino juokas užpildė kambarį ir vėl pradėjau jausti kaip kvėpatimas sugrįžta į normalų ritmą.

<...>

-Imk visko ko tau ir tavo dukrai reikia,- aš, Niall ir mažoji princesė kuri gan dailei miegojo ant mano rankų ėjome per lentynas perkrautas maisto, higieninių ir kitokių prekių

-Galbūt aš pasakysiu ko reikia, o tu galėsi to paimti?- Niall linktelėjo galva taip pritardamas

-Man reikia pampersų ir vaikiškos tyrelės,- mums priėjus Niall tai įdėjo į vežimėlį

-Ar reikia dar ko nors?- kilstelėjo antakį mums judant link kasų

-Ne. Tai viskas,- maloniai nusišypsojau.

<...>

***Niall akimis***

-Kodėl tu ir vėl susidėjai su Noah? Kodėl manęs nelaukei?- mums sėdint ant lovos tyliai sušnibždėjau. Tiksliau man sėdint, o jai migdant mažylę

-Atleisk. Aš tikrai norėjau atskristi pas tave. Tikrai norėjau. Tiesiog tada jau laukiausi Melissos ir nebuvo galimybių. O Noah jis man tiesiog padėjo,- mažytė raitėsi jos rankose ir manau, kad visiškai nesiruošė miegoti

-Ne. Tai tu man atleisk. Negaliu tavęs kaltinti. Tu neprivalėjai laukti, juk vilčių beveik nebuvo. Tu pasidavei ir aš tave suprantu,- bandžiau šnekėti tyliau, galbūt taip mažylė greičiau užmigs. Jessika kurį laiką žiūrėjo į mane, tuomet vėl nuleido akis į Melissą. Mačiau iš akių jog ji norėjo ginčytis, tačiau šį kartą man nusileido

-Kiek mergytei metų?- prisėdau arčiau jų ir pakutenau jos pilvuką. Ji tokia mažytė ir tokia velniškai panaši į Jessiką

-Beveik 6 mėnesiai,- Melissai nusijuokus Jessikos veide atsirado didelė ir plati šypsena

-Ji labai graži,-paglosčiau jos galvytę ir ji sukikeno

-Ar nori ją palaikyti?- pažvelgė į mane . Lėtai liktelėjau galva ir nedrąsiai ištiesiau rankas. Jessikos veidas ėmė švytėti ir ji besišypsodama perdavė man Melissą. Mergytė kurį laiką buvo išsigandus, galima tai jausti. Tačiau man ėmus ją sūpuoti, bei tyliai dainuoti Little Things Melissa kurį laiką keistai žiūrėjo į mane neišleisdama nei garso, o tuomet jos mažos mėlynos akutės ėmė merktis ir jau netrukus ji saldžiai snaudė

-Ji tokia miela,- švelniai paguldžiau ją ant lovos ir apklojau. Pabučiavau jos mažytę kaktytę. Mano vidų užpildė keista šiluma, ėmiau šypsotis tarsi kvailys pats negalėdamas suprasti kodėl

-Na, tau pavyko,- Jessika sukikeno ir paėmė mano maikę kurią jai daviau miegojimui

-Šnekėjau su Louis. Jie jau grįžta namo. Kartu su jais ir visi kiti tavo ir mano draugai. Sakė visi vakaros. Galbūt prisijungsi?,- keista jog jis tai aiškiai pabrėžė žodžius „tavo ir mano draugai" tarsi norėdamas juos išskirti iš viso sakinio. Tarsi priminti, kad stipriai jį įskaudinau

-Ne. Manau jog eisiu miegot. Gero jums vakaro,- papurčiau galvą ir išsitiesiau prie savo mažylės

-Tuomet labanaktis,- jis nuėjo prie durų, tuomet atsisuko ir atsisveikino

-Saldžių, mano Niall,- ištariau tik po to kai užsidarė kambario durys ir buvau visiškai tikra, kad jis to negirdės.