Your letters✔

3.18:Išsigelbėjimas

Jau geras šešias valandas visos sėdim tarsi ant adatų ir skambinėjam vaikinam. Jų visų telefonai išjungti. Net ir tos kurios sakė, kad visiškai nesijaudina po mažu ima nervintis ir suka ratu aplink kambary visai kaip aš ir Perrie. Pasigirsta durų skambutis ir visos lyg įgeltos suskumbam prie durų bei jas plačiai praveriam. Ten stovi Louis ir Harry, o kiti vaikinai jiems už nugarų
-Gal malonėsit paaiškinti?- apsikabinu save rankomis, kad nepradėčiau drebėti ir nužvelgiu du vaikinus,kadangi kitus matau neaiškiai
-Perrie, Jess, tik nesinervinkit,- Harry nužvelgia mus abi ir jie visi užeina į vidų po savimi uždarydami duris. Pamatau Niall ir puolu į jo glėbį. Ačiū Dievui, jam viskas gerai. Jo rankos taip pat apglėbė mane. Tačiau po truputį jos nuslysta iki mano užpakalio ir spusteli jį
-Lelyte, pasiilgau tavęs,- sušnibžda man į ausį. Atsitraukiu nuo jo ir keistai pažiūriu. Niall niekad manęs taip nevadindavo. Jis keistai susvirduliuoja. Vis dėl to jam nėra viskas gerai.
<...>
-Gal pagaliau galit papasakot kodėl nutraukėt turą ir kas nutiko Zayn su Niall?- nebegalėjau pakelti tos nežinios, todėl vis tik Zayn ir Niall buvo paguldytas pradėjau kamantinėti vaikinus
-Na, mes turėjom vieną laisvą vakarą todėl nusprendėm nueiti į kluba. Tame klube susipažinom su grupele žmonių. Jie atrodė gan linksmi ir draugiški.. Am.. Bet mes manom, kad tai jie davė Zayn ir Niall kažkokių tablečių. O tie idiotai užsikabino ant to,- Harry pasakodamas nuolat niršo. Tačiau stengėsi tvardytis, nes jo rankose miegojo Melissa
-Na puiku. Kaip tik to dabar ir trūko,- giliai atsidusau. Žinojau, kad Niall buvo sunku tvarkytis su šeimyniniu gyvenimu, bet negalvojau, kad jis gali griebtis narkotikų
-Nusiramink. Mes jį ištrauksim iš šio mėšlo, o tuomet gerai išspardysim subinę,- Louis bandė pajuokauti, tačiau tai buvo nelaiku ir nevietoje. Mes visi buvom tiesiog per daug pavargę ir prislėgti.

***Niall akimis***
Pabundu. Vos pramerkiu akis šviesa mane apakina, burnoj tarsi dykumoje, o galva plyšta. Iš lagamino išsitraukiu plastikinį maišelį su melsvomis tabletėmis. Įsimetu vieną į burną ir nuryju su mintim, kad negaliu jų vartoti visad, juk esu tėvas ir garsus žmogus. Nuslenku į vonią, po maždaug pusvalandžio išeinu iš jos, galvos skausmas nepraėjęs todėl išgeriu dar vieną mažą tabletytę. Po dar kurio laiko vaizdas tampa ryškesnis, o viskas aplink tiesiog geriau. Taip, tai mano išsigelbėjimas nuo kasdieninės, nykios rutinos.