Your letters✔

2.16:Prisiekiu, kad kovosiu

-Ir tu tikrai manai, kad ji tave vis dar tebe myli?-jau gal dešimtą kartą klausia Louis

-Na bent jau aš taip galvoju.. Supranti, jos ta šypsena turėjo kažką reikšti,-prieš akis iššoko jos šypsena ir tai privertė mane užsigalvoti apie jos nuostabias lūpas

-Na tada nenuleisk rankų, jūs turit būt kartu, tai faktas,-stipriai trenkė per nugarą, iš ties skaudėjo

-Prisiekiu, kad kovosiu,-atsidusau, nes.. Na išties jo smūgis buvo skaudus

-Jeigu tu ją ir vėl paleisi, patikėk manim aš tau sulaužysiu visus kaulus,-pagrūmojo pirštu ir nors bandė vaidinti rimtą, jam tai nelabai gavosi

-Tik kaip man tai padaryti?-kiek rimčiau pasakiau besisukdamas ant kėdės, rankas susidėjąs ant galvos

-Hm.. Gėlės? Saldainiai? Papuošalai? Ir visokios kitokios mteriškos prekės.. Na žinoma tik paketai čia nelabai tiktų,-sukikeno kaip mažas vaikas

-Lou, tu atsigavai, vėl grįžta tavo mediniai prikolai,-nusijuokiau sukdamas galvą kaip susigrąžinti Jessiką

-Na, bet su gėlėm ir papuošalais tu bandyk,-truktelėjo pečiais

-Juk tu pažįsti Jessiką, jai tokios dovanos nerūpi,-papurčiau galvą

-Na čia irgi tiesa, jos tuo nepapirksi,-protingai linktelėjo galvą,-teks verstis vienam, aš čia manau nepadėsiu

-Dėkui,-suniurzgėjau ir toliau sukau galvą ką daryti, kad Jessika būtų mano.

***Jessikos akimis***

-O tu priešinaisi jo bučiniui?-susiraukė Noah kai papasakojau šiandienos vakaro įvykius

-Aš.. Ne.. Bet ir neatsakiau, tik po kurio laiko kai supratau kas vyksta jį nustūmiau nuo savęs,-susiraukiau ir kiek tvirčiau prisiglaudžiau prie Noah

-Aš jam paaiškinsiu, kad prie tavęs lyst negalima,-jaučiau jog jis įsitempia ir kad tai geruoju nesibaigs

-Nusiramink, jis man niekas, aš jam nieko nebejaučiu,-atsisukau į Noah taip, kad matyčiau jo akis

-Bet jūs bučiavotės,-susiraukė, net nebandydamas nuslėpti nepasitenkinimo

-Tai nieko nereiškia, jis pats mane pabučiavo,-suėmiau rankomis jo veidą

-Bet..

-Ir žinai kodėl tai nieko nereiškia?-pertraukiau jį

-Nu ir kodėl?-susiraukė

-Nes.. Na manau, kad imu tau kažką jausti,-prikandau lūpą ir nuleidau žvilgsnį į savo pilvą, taip tyrinėdama megztinį kurį devėjau. Jis savo rankom suėmė mano veidą ir pakėlė galvą taip, kad mūsų akys užmegstų kontaktą. Tačiau netrukus jau jaučiau jo lūpas ant savų. Atsakiau į bučinį ir savo rankas panardinau į jo plaukus. Jo rankos keliavo mano nugara ir net nepastebėjau kaip mano maikė pradėjo kilti į viršų. Nežinau kodėl, bet nesipriešinau tam.. Galbūt tai padės man nebegalvoti apie Niall.. Galbūt pavyks pamiršti praeity... Nepastebėjau kaip abu vartėmės lovoje vien tik su apatiniais.. O dingus jiems, tarpas tarp mūsų visai išnyko... Išpradžių mane persmelgė baimė ir šioks toks kaltės jausmas, bet netrukus visa tai užpildė malonumas ir begalinė aistra..

<...>

Gulėjau Noah glėbį, o jis švelniai glostė mano plaukus, buvai visiškai atsipalaidavus ir pamiršus apsoliučiai viską. Iš tiesų slapta tikėjausi, kad būtent dabar jis man pasiūlys būti jo mergina, tačiau deja tai neįvyko... Jis tiesiog tylėjo glostydamas tai mano plaukus, tai nuogą nugarą. Iš ties jaučiausi gerai, mintys buvo nuplaukę kažkur toli ir šią akimirką egzistavo tik viena-Noah... Galbūt ir nemylėjau jo taip kaip derėtų tačiau jis man tikrai patio ir viliuosi, kad tai išeis į gerą. Galbūt tai man padės pamiršti Niall ir judėti į priekį

-Aš tave myliu,-sušnibždėjo man į plaukus, tačiau mano kūnu neperbėgo tos šiurpuliukus kelenčios skruzdėlytės, pilve nepradėjo skraidžioti drugeliai. Ir negalėjau jam atsakyti tuo paču. Galiu pripažinti jo prisilietimai nebuvo toki švelnūs kaip Niall, rankos nebuvo tokios šiltos, o lūpos nebuvo tokios skanios, minkštos ir švelnios kaip blondino.. Tačiau aš negaliu sugrįšti pas Niall. Kartą jau apsisprendžiau, kad nebesikišiu į Niall gyvenimą, todėl ir toliau stengsiuosi tai daryti.