Your letters✔

3.24:Tiesiog išeik

***Jessikos akimis***
-Taigi, tu turi du vaikus?- akivaizdu, kad jis negali tuo patikėti
-Taip. Dvi mergaites,- palinkčioju galva jau gal trečią kartą
-Neatrodai kaip mama,- rimtai pasako
-O kaip kas?- nusijuokiu
-Na, atrodai tikrai velniškai patraukli ir neatrodo jog būtum du kart gimdžius,- perbraukia ranka per savo plaukus. Jis jaudinasi arba bent jau taip darydavo Niall kaip jaudindavosi. Ah, aš ir vėl apie Niall
-Na, tai kuo užsiimi gyvenime, Jessika?- siurbteli savo braškinio kokteilio
-Šiuo metu auginu mergaites. O kuo užsiimi tu, Ryan?- taip pat gurkšteliu savo kokteilio, tik bananinio
-Aš fotografas.
-Ar dėl to ir atkreipei dėmesį į mane?- nusijuokiu. Šis vaikinas nuostabus, tikrai
-Tiesą pasakius taip. Man patinka gražios merginos,- parodė savo baltus dantis
-Mergišius,- pavartau akis. Regis visi turi savų minusų
-Ne. Nepagalvok nieko blogo! Aš tik šiaip,- iškėle rankas tarsi gindamasis, nusijuokiu. Galbūt taip ir nėra
-Tu nieko nepasakoji apie savo asmeninį gyvenimą.
-O ką norėtum išgirsti?-  nusišypso begalo šilta šypsena
-Amm, ar turi šeimą? Kalbu ne apie tą kurioje užaugai,- paklausiu, o tada greit priduriu
-Turiu sūnų. Jam devyneri.
-Oo..-nežinau kaip paklausti apie jo žmoną todėl tiesiog kažką neaiškiai numykiu
-Mano žmona?- kilsteli antakį. Linkteliu galva
-Ji mirus,- nuleidžia galvą į stalą ir įsistebeilija į jį. Aš tyliu, nes tiesiog daugiau nebežinau ką sakyti. Jaučiuosi nepatogiai jog jam tai priminiau. Tuomet išgirstu savo vardą, tačiau tai ne Ryan mane kviečia, tai Niall balsas.

***Niall akimis***
Einu link savo žmonos, kuri bendrauja su kažkokiu radaplaukiu. Jie šneka ir juokiasi, nejaugi tarp jų kažkas yra? Galvoje tarsi sproginėja, ir nesuvokiu ar dėl matomo vaizdo, ar dėl narkotikų poveikio, kada liurbis Harry neleido išgerti nei vienos tabletės per pastarąją parą
-Jessika?- atsistoju šalia staliuko ir tyliai ištariu merginos vardą. Ji atsisuka į mane, o jos veido išraiška tiesiog neįskaitoma
-Ką tu čia veiki?- ji susiraukia ir žvelgia tiesiai man į akis. Kol tas mulkis tiesiog sėdi ir net neketina išeiti
-Aš.. Ar galim pasikalbėti?- jaučiu kaip akyse kaupiasi ašaros
-Ne, Niall. Mes negalim,- kategoriškai papurto galvą
-Jess, prašau,- sudedu rankas tarsi melsdamasis
-Ne. Eik kalbėtis su ta, kurią dukini,- nusisuka nuo manęs. Negi Louis rimtai pasakė
-Prašau,- nebesuvaldau ašarų, todėl jos ima laisvai ristis skruostais
-Tiesiog išeik,- ji net nepažvelgia į mane. Lėtai apsisuku ir išeinu. Negaliu patikėti tuo kaip viską sušikau.