Your letters✔

Untitled Part 15

15 Dalis.

J.R
Man reikia tavęs, kasdien vis labiau ir labiau... Daugiau taip nebegaliu. Supranti? Tai buvo klaida.. Klaida jog aš praradau tave.. Jog įskaudinau ir tu kenti..Tas mane skaudina labiausiai. Norėčiau, kad ta diena.. Mūsų susitikimo diena vėl grįžtų ir tuomet aš galėčiau. Ne, negalėčiau o tikrai pasirodyčiau. Nes aš myliu tave, ne Luką.. Žinau tai. Ir man visiškai nesvarbu kas tu, kur gyveni ar kaip atrodai. Tu esi tas kurio man reikia. Atleisk..

N.H
Vartotojas nustojo naudotis šiuo el.paštu.

Ir taip jau nežinia kurį kartą... Pamečiau valandų, dienų. O gal net ir savaičių skaičių.... Kasdien įtikinėju save, kad taip negalima, kad blogai prisirišti prie vieno žmogaus. Bet tiesiog neišeina. Ir kuo toliau, tuo labiau man Jo reikia... Aš paskedus savo mintyse. Kurioje aš ir jis. Mano Niall. Esam laimingi, kartu. Norėčiau, kad tai būtų ne tik pasąmonėje sukurti vaizdiniai, o tikras realus gyvenimas.. Turbūt pradedu išprotėti.. Na žinoma pradedu, kur gali nuvesti toks nežmoniškas ilgesys ir begalinis troškimas.. Niekur nenuves, nebent į kambarį su keturiom baltom, minkštom sienom
-Jessica,-ir vėl mama eilinį kartą įėjo į kambarį, bet pamačius mane žiūrint į vieną tašką giliai atsiduso ir išėjo... Pažvelgiau pro langą. Maži saulės spinduliukai tirpdė sniegą... Pajaučiau šiltą skystį ant skruosto, daugiau taip negaliu... Aš pasiilgau Niall ir Jo raminančių žinučių... Pasiilgau jo buvimo kartu.. Nors ir ne šalia, bet kartu.. Visad žinojau, kad ir kur jis bebuvo visad buvo kartu su manim. To man ir reikėjo.

***Niall akimis***
-Aš palieku grupę,- ryžtingai pasakiau, vos įžengęs į kambariuką kuriame sedėjo visa vadyba
-Kaip tai palieki?- surėkė vyras kurio vardo niekaip negalėjau atsiminti. Aplamai aš turbūt nežinojau nei vieno esančio šioje patalpoje. Man tai nerūpėjo. O tuo labiau, kad jų buvo tiek nesveikai daug
-Paprastai. Pavargau nuo visko... Gal po kurio laiko ir sugrįšiu...- apsisukau ir trenkęs durimis išbėgau iš pastato kuris man primena tiek daug. Sėdau į mašiną.. Pasiilgau Jessi ir jos raminančių žinučių.

***Jessicos akimis***

J.R
Aš tavęs pasiilgau... Prašau grįšk. Man atsibodo gauti vis tą patį kvailą „Vartotojas nustojo naudotis šiuo el.paštu" laišką.. Ir žinai, kas dien skaitau tavo senus laiškus. Jie primena man tai ką praradom.. Tai ką galėjom turėti tačiau praadom. Ir skaudinam vienas kitą.. Ir aš skaudinu tave, galbūt taip tau bus geriau?

N.H
Vartotojas nustojo naudotis šiuo el.paštu.

J.R

Žinoma geriau, juk visiem geriau be tų kurie juos skaudina. Turbūt ir tau dabar daug geriau be manęs.

N.H
Vartotojas nustojo naudotis šiuo el.paštu.

Akyse susikaupė ašaros... Dabar norėjosi tiesiog mirti. Tiesiog pasitraukti ir daugiau niekada nebejausti nieko.. Nieko išskyrus šaltį ir tai kaip mano kūnas žeme ilsisi nebejausdamas nieko.

***Autoriaus akimis***
Du visiškai skirtingi žmonės, dvi širdys... Ir vienas jausmas jungiantis juos abu.... Meilė

*******************************************

Norėčiau kelių nuomonių, taip pat paskaitykit naują mano istoriją "Before I Fall" :)