Your letters✔

Untitled Part 27

Praėjo kelios dienos, mane išleido iš ligoninės. Gydytojai kiauras paras stengiasi padėti Jessikai. Jie nei vienam iš mūsų nesako kaip gydo Jessi, tačiau aš ir nenoriu žinoti. Visa tai yra per daug sunku. Vienas traumatologas prasitarė, kad Jessikai protas aptemsta šiek tiek rečiau ir kad jeigu taip ir toliau po kelių savaičių ji bus visiškai sveika ir galės grįžti namo. Tai suteikia vilties, iš tiesų tik šia viltim ir gyvenu. Vaikinai ir merginos nepalieka manęs vieno, bijo, kad galiu kažką iškrėsti. Tai kvaila tiesa? Kad ir kaip ten bebūtų esu jiems dėkingas.

-Niall?-pavėlė mano plaukus El

-M?-pasukau galvą į ją. Ji maloniai šypsojosi, jos šypsena priminė Jessikos šypseną

-O kas ta mergina kuri buvo kartu su Jess ištraukta iš ten?- klestelėjo šalia manęs

-Ji Eden, žinau tik tiek, kad Jessi reikalavo jog ji būtų kartu su ja,- pasakiau tai ką man papasakojo pareigūnas išgelbėjas Jessiką

-O ta Eden ir dabar su Jess?-klausiamai pažiūrėjo į mane El. Linktelėjau galva

-Taip jos kartu, man sakė, kad Eden labai padeda Jessikai ir tai, kad jeigu ne ta mergina, tai Jessikai dabar jau niekas nepadėtų,- giliai įkvėpiau, bandžiau nepravirkti, visi ši situacija buvo velniški paini.

-Ej, Niall, neliūdėk. Turi džiaugtis, kad ji čia, gyva ir sveika,- El švelniai patampė mano žandus

-Žinau, kad turėčiau džiaugtis, bet tiesiog žinot, kad ji visai čia pat ir negalėt jos paliest, pabučiuot, apkabint... Patikėk manim tai yra velniškai sunku,- prikandau žando vidinę pusę bandydamas susivaldyti

-Aš suprantu tave, bet juk reikia tik truputėlį pakentėti ir viskas susitvarkis. Aš žinau, kad galiausiai jūs būsit laimingi. Aš net negaliu įsivaizduoti jūsų ne kartu,- dievinu Elę, ji man tarsi sesuo, žinau, kad ji visad padės sunkią akimirką

-Dėkui El, dėkui, kad palaikai,- šyptelėjau

-O kas tau daugiau padės jeigu ne mes,-sukikeno. Lou pasisekė, kad turi tokią kaip ji. Aš tikrai nesakau, kad pavydžiu. Nuo staliuko paėmiau puodelį ir išgėriau dar kiek šiltą likusią savos arbatos dalį ir puoduką vėl padėjau atgal

-Nialler'i, aš beveik miegu. Todėl tu taip pat turi keltis ir judėt į lovą,-nusižiovavo El ir atsistojo nuo sofos

-Eik, aš dar šiek tiek pabūsiu, juk aš nesugebėsiu kažką iškrėsti kaip mano namuose gyvena devyni žmonės ir stebi kiekvieną mano veiksmą.

-Na žiūrėk tu man, aš jau eisiu turbūt Lou manęs pasigedo šalia savęs. Labanakt, Nialler'i,-pakštelėjo man į žandą ir nuskubėjau laiptais aukštyn. Iš tikrųjų miego norėjau, tačiau Harry miega mano kambary ir aš tiesiog noriu dar truputį pabūti vienas.

<...>

-Labas rytas,- keista išraiška Zayn buvo palinkęs virš manęs

-Labas,- pasitryniau akis ir atsisėdau lovoj. Dirstelėjau į laikrodį. Dabar ankstus rytas ir būtų visai neprošal dar kiek pamiegojus, tačiau aš beveik galiu atspėti kodėl Zayn yra čia ir apie ką jis žada kalbėti

-Juk tu puikiai supranti jog ilgiau nepavyks nuo to bėgti,- klausiamai pažiūrėjo Zayn

-Žinau, o ir šiaip aš nuo to nebėgau tiesiog kiek atidėjau pokalbį vėliasniam laikui,- truktelėjau pečiais bandydamas apsimesti jog nerimauju dėl pokalbio temos, nors iš tiesų begalo norėjau viso to išvengti

-Tuomet puiku, susiruošk, mes visi laukiame tavęs apačioje. Turi priimti nuosprendį dabar,- paplekšnojo per mano nuogus pečius

-Negali tai palaukti dar bent kelias dienas?- užsimečiau baltą maikę kuri voliojosi ant grindų

-Juk žinai, kad ne,- papurtė galvą ir išdūmė pro duris. Pradariau langą ir užpildžiau savo plaučius šviežiu oru. Galva sukosi nuo minčių. Kodėl jie visi turi mane taip spausti? Kodėl jie tiesiog negali manęs palikti ramybėje?

********************************************

Taigi kaip manot kokį sprenimą Niall turi priimti? Rašom nuomones apie istoriją :) Taip pat noriu paklaust ar norėtumėt, kad pradėčiau kelt istoriją su "bad Niall"? :)***