Your letters✔

Untitled Part 13

13 Dalis.

***Niall akimis***

Keletas minučių prieš koncertą.

Stovėjau penki metrai nuo scenos. Kojos linko, rankos drebėjo, pats jaučiausi kaip pirmą kartą lipant ant scenos... Bijojau sumaišyti žodžius ar apsiverkti... O jeigu ji ten? O jeigu ji mane stebės visą laiką kol aš dainuosiu... Jeigu ji žino kas aš, ir būtent dėl to nepasirodė? Galbūt Lukas buvo tik pretekstas? Galbūt ji sužinojo ir nebenorėjo su manim bendrauti todėl, kad aš esu Niall Horan?

-Pasiruošęs?- nežinia iš kur prie manęs atsirado Louis

-Ne,- papurčiau galva ir iš visų jėgų stengiausi nepravirkti

-Nagi, Niall mums metas ten...- nusitempė mane ant scenos.

***Jessicos akimis***

-Nagi Jessi, mes vėluojam...-jau kurį kartą tą patį kartoja draugė

-Aš... Nežinau, tiesiog negaliu pajudėti iš vietos...-stovėjau it sustingus prie arenos durų. Iš už kurių girdėjosi šurmulys ir merginų spiegentys balsai bei tai kaip jos skamnduoja „One Direction" ar tiesiog dainuoja jų dainas

-Eime, viskas bus gerai...- numojo ranka bandydama mane nors kiek pralinksminti

-Mhm,- numykiau ir įžengėm į sausakimšą salę... Susiradę savo vietas atsisėdom, neilgai trukus į sceną įbėgo penki vaikinukai... Jie visi pradėjo pirmąją dainą, tiesą pasakius ji buvo visai nieko... Jie visi kvailiojo, išskyrus vieną- blondinuką... Jo akys lakstė nuo vienos merginos prie kitos... Galbūt tikėjosi kažką rasti, gal savo merginą kuriai nori paskirti dainą, o gal sesę ar pažįstamą... Tada jo akys sustojo prie manęs, jis nužvelgė mano veidą ir įsistebeilijo į akis. Maniškės taip pat buvo nukreiptos į jį... Širdį užliejo malonus jausmas. Ir galbūt jei ne stuktelėjimas į ranką dar iki šiol žiopsočiau į jį

-Gražus tiesa?- dar kart bakstelėjo Amber. Šiek tiek suerzino šis jos veiksmas

-Na taip,- pajaučiau kai į skruostus subėgo kraujas

-Jis Niall,- sukikeno į ausį... Širdis pradėjo daužytis lyg pamišus, kūnas sustingo, o gerklėj atsirandu nežinia iš kur selių gumulas kurį vis sunkiau buvo nuryti... Ne gi tikrai mane visa tai turi persekioti?

***Niall akimis***

Negalėjau susikaupti ties dainavimu. Pats jaučiau kad mano akys lakstė po salę ieškodamos to ko neįmanoma rasti... Staiga pamačiau mielą mergina, jos akys buvo nukreiptos į mane. Maniškės taip pat žvelgė į ją... Kol ji atsistojo ir išėjo. Keletą sekundžių užmiršau viską, klykiančias paaugles ir net savo solo... Atsitokėjąs pasileidau paskui ją... Išbėgau iš salės ir pamačiau ant suoliuko ją, lėtai priėjau prie jos ir uždėjau savo ranką ant jos peties

-Ar tau viskas gerai?- mano balsas užpildė tuščią patalpą. Ji krūptelėjo. Pakėlė savo akis į mane. Jose buvo matyti ašaros, keleta jų pradėjo tekėti merginos skruostais.

***Jessicos akimis***

-Ar tau viskas gerai?- pajaučiau kažkieno ranką ant savo peties. Krūptelėjau. Šiek tiek išsigandau. Nenorėjau, kad kas nors matytų mane verkiančią

-Taip... Tiesiog... Nesvarbu,- nusukau akis nuo nepažįstamojo

-Tikrai?- jo balsas buvo toks švelnus jog vieną trumpą akimirką atrodė, kad tai galėtų būti jis. Mano, Niall

-Taip,- užtikrinau, nors pati taip nesijaučiau

-Tada nepyk, bet aš jau turiu eiti,- jis maloniai nusišypsojo

-Man irgi metas,- palinksėjau galvą ir kiek sudvejojus apsisukau. Patraukiau link išėjimo, kažkas viduje nedavė ramybės... Giliai įkvėpiau ir išpučiau orą... Nagi Jessi tai tik silpnumo akimirka... Užtikrinau save ir patraukiau namų link. Nors ir kažkuri mano dalis to visiškai nenorėjo, tačiau kitoji kuri tarsi rėkė „bėk namo! Užsidaryk ir verk bei neišlysk iš tų keturių sumautų sienų!". Atrodo ta, kita pusė, buvo daug stipresnė ir visapusiškai mane nugalėjo.

***Niall akimis***

Užsisukau nuo jos ir patraukiau atgal į salę, bet priėjęs duris suabejojau... Širdis daužėsi lyg pamišusi ir regis kuždėjo, kad turiu apsisukti, pasivyti ją ir daugiau niekada nepaleisti.... Bet vis dėl to grįžau atgal į salę, išstūmdamas iš minčių nepažįstamą merginą kuri atrodo prilygo mano Jessikai.

***Autoriaus akimis***

Mergina lėtai ėjo žibintų apšviestomis gatvėmis, vis atsigręždama pro petį patikrinti ar blondinukas neatbėga... Bet štai gatvės gale matosi jos namai ir viltis kad jis ją sustabdys mažėjo, o priėjus duris ir lėtai atidarius, ji visai išnyko.

***********************************************************

Labai atsiprasau, kad taip ilgai nebuvo.. Turejau siokiu tokiu bedu ir laiko visiskai nebuvo :)