Your letters✔

Part 36: Myliu tave

-Palikit mus vienus,- pasakiau kiek galėdama garsiau, nors balsas lūžinėjo ir laikiausi, kad nesukelčiau isterijos. Visi aplinkui net nekrustelėjo, todėl čiupau Niall ranką ir nusivedžiau į toletą, reikia pagaliau viską išsiaiškinti. Pasodinau jį ant vonios krašto ir suvilgius rankšluostį pradėjau valyti jo kraują

-Aš atsiprašau,- pasigirdo tylus, tarsi verksmingas balsas

-Už tai, kad pavadinai mane kale ar už tai, kad miegi su praktiškai seserimi?- pasakiau be jokių emocijų ir apsisukau paimti vaistinėlės

-Tarp manęs ir Eden nieko nėra, o atsiprašau už tai.. Man nederėjo taip tavęs vadinti, aš tiesiog labai pavydėjau,- nuleidęs galvą žaidė su savo rankų pirštais

-Tu pavydėjai?! Ką man tada šnekėt kai dvi dienas iš eilės tu buvai su Eden, o man ištariai vos kelis žodžius,- mano balso tonas kilo ir valdžiausi jo neaprėkus

-Na tu visą laiką buvai su Louis, Harry ar El,-pakėlė galvą ir žiūrėjo man į akis

-O aš turėjau kitokį pasirinkimą?- kilstelėjau antakį betepdama vaistų ant žaizdos

-Atleisk, aš tave myliu,-pasisodino mane ant savo kelių, nesipriešinau

-Ir todėl draugauji su Eden?- jaučiau kaip kelios ašaros nurieda mano skruostu

-Aš su ja nedraugauju,- užprotestavo tikrai garsiai

-Tada kaip pavadinsi visą tą reikalą?- nuleidau galvą ir žaidžiau su jo marškinių saga, buvo pernelyg sunku žiūrėti į jo akis

-Jai tiesiog sunku..- numykė, jo žvilgsnis buvo nukreiptas tiesiai į mane, jaučiau tai

-Ir tu tik šiaip jai padedi ar ne?- nusijuokiau dirbtinu juoku

-Jai patinka Harry,- burbtelėjo, tai atrodė šiek tiek juokingai, jo balso tonas buvo juokingas. Pasimečiau

-Tada kodėl ji trinasi prie tavęs, o ne prie Harry?- bandžiau suprasti visą situacija, kuri buvo tikrai paini

-Nes tu su Harry būni, jai tiesiog skaudu, o aš tiesiog bandžiau jai pakelti nuotaiką,- paglostė mano plaukus

-Ignoruodamas mane?- dar kelios ašaros nuriedėjo mano skruostu

-Ateisk, aš labai atsiprašau,- Niall švelniai pakėlė mano veidą

-Mhm,- numykiau, man tikrai trūksta žodžių

-Myliu tave,- jo lūpos artėjo prie mano veido

-Aš taip pat tave,- suliečiau mūsų lūpas. Buvau šito pasiilgus. Staiga pasigirdo bumbtelėjimas ir durys prasivėrė. Atsiplėšiau nuo Niall ir žvilgsnį nukreipiau į duris

-Tommo? Tu klauseisi?- nusijuokiau iš to kaip jis gulėjo ant grindų

-Man buvo įdomu,- atsistojo ir truktelėjo pečiais, netrukus visi sugūžėjo į mažą vonią

-Klausyk, Niall, mes atsiprašom. Eden mums viską papasakojo,- atsistojau nuo Niall kelių, o Harry priėjąs jį apkabino

-Taip, Niall, aš nenorėjau. Na gerai, norėjau, bet buvau neteisus. Pats žinai už ką gavai,- jį taip pat broliškai apglėbė Louis

-Žinau,- Niall išsilaisvino iš vaikinų glėbio ir priėjąs tvirtai mane apglėbė. Jaučiau kaip veide atsiranda milžiniška šypsena, o akmuo slėgęs širdy tarsi nukrinta. Drąsiai galiu teigti jog dabar esu laiminga.

<...>

Praėjo dar kelios dienos. Iš tiesų tai vienos geriausių dienų mano gyvenime. Dabar ankstus rytas. Saulė tik neseniai pakilo. Aš sedžiu svetainėje, tyliai groja muzika, vienoje mano rankoje puodelis šiltos arbatos, kitoje pieštukas, o ant kelių stūkso piešimo sąsiuvinys. Aš tikrai mėgstu piešti. Piešti drabužių eskizus. Nors dabar tiesiog per visą lapą braižau tiesiog linijas. Galvoja sukasi milijonas minčių. Žinoma viena jų-Harry. Kodėl Hazza? Todėl, nes jis tapo keistas. Pastarasias dienas mėto kandžias replikas Niall ir kartais man tikrai nuoširdžiai nusišypso. Visiškai ignoruoja Eden kuri visaip bando gauti jo dėmesio. O tai dar keisčiau, nes Harry yra vienas tų tipų kuris nepraleidžia pro akis merginų kurios akivaizdžiai jį „kabina"

-Sveika,- mintis išblaškė apsimiegojąs balsas, prieš atsisukdama giliai įkvėpiau, mano nosį sukuteno vyriški kvepalai

-Labas, Harold,- viena ranka pavėliau jo plaukus

-Ką čia pieši?-nespėus man ištarti nei žodžio jis išplėšė knygelę man iš rankų

-Čia šiaip,- susiraukiau. Nelabai norėjau jog jis žiūrėtų mano piešinius

-Gražu,- ištyrinėjąs kiekvieną piešinį užvertė sąsiuvinį ir padėjo jį ant stalo

-Dėkui,- kukliai nusišypsojau. Kurį laiką įsivyravo tyla, galėjau girdėti mūsų abiejų širdies plakimus ir tankius bei tolygius kvėpavimus

-Kodėl tu neprisileidi Eden?- galų gale turėjau progą paklausti, nes dabar per pastarąsias dienas pirmą kartą buvom vieni, be pašalinių ausų

-Nes ji man nepatinka, manau turbūt aš įsimylėjau kitą,- lengvai truktelėjo pečiais

-Tu manai?- kilstelėjau antakį nužvelgdama Hazza

-Aš pats dar gerai nesuprantu ką jai jaučiu,- neakivaizdžiai prikando lūpą, tačiau aš tai pastebėjau

-Kas ji?- įžnybiau jam į šoną. Jo galva pasisuko į mane ir lūpose sužaidė mažytė šypsenėlė