Your letters✔

2.21:Lyg ir

***Jessikos akimis***

-Spėk kas?-pajaučiau mažytį bučinį į kaklą, kūną užliejo maloni šiluma. Puikiai žinojau kieno tai balsas. Atsisukau ir įsistebeilijau į mėlynas it vandenynas blondino akis

-Mes šalinamės,-vienu metu pasakė El ir Louis bei dingo iš kambario. Likome dviese. Net nepastebėjau kaip stovėjau šalia Niall, o mano rankos buvo apsivijusios jo kaklą

-Jau pasiilgau tavęs,-jo karštas kvėpavimas atsimušė į mano kaklą, per visą kūną nubėgo malonūs šiurpuliukai

-Aš tavęs taip pat,-sukuždėjau jam į ausį ir švelniai lūpomis ją paliečiau. Taip abu ir stovėjo apsikabinę, mano galva buvo ant jo peties. Jaučiausi tokia saugi ir mylima, kažkam reikalinga ir atrodo šiuo metu nepažeidžiama. Pakėliau galvą nuo jo peties ir užmezgiau akių kontaktą, man patiko stebėti jį, jo akis

-Tu tokia graži,-jo pirštai švelniai glostė mano skruostą

-O tu toks nuostabus,-įvėliau pirštus į jo plaukus kurie šiandien buvo netvarkingai susivėlę. Jo lūpos švelniai prisiliepė prie maniškių. Mūsų liežuviai kariavo tarpusavyje. Pajaučiau jo rankas ant savo užpakalio, neatsitraukdama šoktelėjau ir kojomis apsivijau jo liemenį. Jis lėtai pradėjo judėti, nenustojus bučiuotis mes atsidūrėm ant El ir Lou sofos. Aš sedėjau ant Nialler'io kelių rankomis kėliau jo maikę į viršų. Truputį atsitraukiau nuo jo ir numoviau maikę, jis tiesiogine to žodžio prasme nuplėšė mano palaidinę. Mūsų lūpos susijungė tobulam bučiniui. Jaučiau jo tvirtą prie savo kūno

-Aš jūsų prašau, tik ne čia,-atėjo į prie mūsų rankomis užsidengiąs akis Lou. Greit atsiplėšiau nuo Niall

-Velnias,-tyliai nusikeikiau pamačius savo suplėšytą palaidinę kitame kambario gale

-Louis, kur El?-rankomis prisidengdama savo pusnuogį kūną pašokau nuo Niall kelių

-Viršuje,-viena ranka parodė į lubas, kita ranka vis dar dengdamasis akis.

<...>

-Tai jūs kartu?-sedėjau su El jos ir Lou kambaryje, kol vaikinai buvo apačioje

-Lyg ir,-numykiau

-Lyg ir? To kas vyko apačioje nepavadinčiau lyg ir,-El skardžiai nusijuokė

-Jūs mus stebėjot?-susiraukiau vien nuo minties, kad jie matė kaip mes bučiavomės, nors mes daugiau bučinių nieko nedarėme

-Juk žinai, kad mes smalsūs,-sukikeno, ji buvo tokia miela, puikiai suprantu ką Lou mato joje

-Tai gi jūs su Tommo vėl kartu?- šyptelėjau stebėdama plačią El šypsena, ji akivaizdžiai atrodo atvigavus

-Jap, jis atsiprašė, o pati žinai kaip stipriai jį myliu, negalėjau neatleisti,- truktelėjo pečiais

-Aj ir dėkui už šitą,-parodžiau pirštu į jos baltą maikutę su didele iškirpte

-Visada prašom,-šiltai nusišypsojo

-Tik galėjai duot ne tokią atvirą,-nusijuokiau

-Mergyt tau reikia pabrėžti savo privalumus,-nusijuokė atsistodama nuo lovos, aš paskui ją. Abi nusileidom laiptais ir kai jau norėjau eiti į svetainę El truktelėjo mano ranką

-Kas?-atsisukau į ją, El šypsena buvo milžiniška

-Paklausom apie ką jie šneka,-pakilnojo antakius.

***Niall akimis***

-Ir kaip jum sekasi?-Lou atsisėdo prieš mane

-Nuostabiai,-išsivėpiau kaip idiotas,-o kaip tau su El?

-Puikiai, galvoju jai pasipiršti, juk mes tiek laiko kartu ir dar tie visi įvykiai,-jo veide švietė plati šypsena

-Tu pametei galvą dėl jos,-nusijuokiau

-Lyg tu dėl Jessikos nebūtum pametęs,-vaizdingai pavartė akis

-O taip bro, mes abu be galvų,-skardžiai nusijuokiau. Kaip tik tuo metu į svetainę įėjo merginos, kurių veiduose švietė plačios šypsenos

-Jau spėjau pasiilgti tavęs,-sukuždėjau Jessikai į ausį kai ji prisėdo ant mano kelių

-Aš taip pat,-sukikeno, pasukau jos galvą ir švelniai įsisiurbiau į jos putlias lūpas

-Jūs toki iškrypę,-garsiai suriaumojo Lou. Atsitraukėm vienam nuo kito, jos žandai buvo ryškiai raudoni. Sukikenau, ji savo veidą panardino mano kaklo įlinkyje. Ši akimirka yra tobula, noriu, kad visada taip ir būtų. Ji. Aš. Ir galbūt kažkada mūsų mažieji Horan.

QsF