Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 1

Parašyta: 2015 Rugpjūtį

Pataisyta: 2020 Kovo 23d.

------------

- Gali greičiau? Aš ir taip jau vėluoju...- niurzgėjau taksi vairuotojui sėdėdama gale. Mano geriausia draugė Sophia rengia vakarėlį savo vaikino namuose. Kaip supratau viskas ta proga, kad pagaliau jie tapo pora.
- Aš ne lėktuvas, negaliu praskristi per visus kamščius...- suniurzgėjo vairuotojas, o aš toliau varčiau akis kol suskambo mano telefonas.
- Ana! Kur tu esi?? Žmonės jau pradeda rinktis, o tavęs nėra! Lope tu, mes su Sophia ir be tavęs gerti pradėsim, jei neatskrisi per penkias minutes! - juokėsi Viky man į ragelį per jau dabar garsią muziką.
- Palaukit, kvailes! Taksi vairuotojas sakė, kad čia ne lėktuvas! - sušukau į ragelį, kad išgirstų.
- Vienas, du, trys...! - Sophia prisislinkus prie ragelio besijuokdama pradėjo rėkti ir aš nusijuokiau kartu.
- Gerai gerai, tiesiog palaukit manęs! Būsiu po minutės! - padėjau ragelį su šypsena, bet pakėlus žvilgsnį į vairuotoją ji dingo.
- Nieko nesakyk, tuoj sustosim. - suburbėjo jis. Iš vis, kas jam leidžia taip kalbėti su vežamais žmonėmis? Ar tai tik dėl to, kad dažnai naudojuosi jo paslaugomis?
- Viskas Ana, nešk savo subinę man iš mašinos.- pavargęs sumurmėjo jis ir atrėmė galvą į vairą.
- Aj tik nereikia... - pavarčiau akis ir ant priekinės sėdynės numečiau kelis eurus, kuriuos turėjau kišenėje, - nusipirk kažką gražaus! - šūktelėjau jam mojuodama ir bėgdama link vakarėlio namo. Po to jo nebemačiau, nes ieškojau Sophios ir Viky.
- O dieve! Dar į spintą įlįskit, kad visai jūsų neberasčiau! - sušukau sudribus šalia jų į laisvą kėdę.
- Mes visą laiką buvome virtuvėje, kur tu mūsų ieškojai? - Sophia pakėlė vieną antakį.
- Tualete žinok...- pavarčiau akis ir pagriebiau bet kokį plastikinį puodelį, kuris dar turėjo kažko viduje. Gurkštelėjau ir antrą kartą bandant atsigert už manęs pasigirdo piktas balsas:
- Čia mano puodelis. - lėtai pilna burna atsisukau į žmogų ir pamačius kas ji,s išpūčiau akis ir 'netyčia' spjoviau viską ant jo.
- O dieve! Aš apsikrėčiau ebola! O dieve aš mirsiu! O dieve aš gėriau iš raupsuotojo puodelio! - mečiau puodelį į jo pusę ir pati pradėjau gramdyti liežuvį servetėle.
- Durne žėk ką padarei! - sucypė jis ir trūktelėjo savo šlapių marškinėlių kraštus nuo savęs.
- Taigi apie ką mes kalbėjome? - lyg niekur nieko vėl atsisukau į drauges, kurios buvo raudonos nuo juoko.
- Apie tai, kad tu su Louis turėsi išvalyt ką pridarėt ant grindų. Vakarėlis dar net neįsisiautėjo, - nusijuokė balsas šalia Sophios.
- Neee, Liam, aš nieko nepadariau, čia jis pirmas pradėjo. - susiraukiau kaip mažas vaikas ir pajaučiau, kaip kažkas bėga mano plaukais. Visi vėl pradėjo juoktis, o aš atsisukau į tą šūdžių. Jis mane apipylė kažkokiu gėrimu!
- Durniau tu paskutinis! - suurzgiau ir atsisukus spyriau jam į tarpkojį.
- Okei, okei! Jokių muštynių! Supratome: jus laikyti vienas nuo kito dvidešimt metrų atstumu! - Liam pasakė atsistojęs tarp mūsų ir išsivedė tą gėjų iš čia.
- Pagaliau! - pavarčiau akis.
- Nesuprantu kodėl jūs vis pykstatės lyg katės? - Viky juokėsi iš niekur nieko ir atsistojusi sukosi ratu. Kiek ji jau išgėrė?
- Visų pirma, aš čia esu katytė, o jis tai baidyklė kažkokia..- pasakiau ir pagriebus kitą puodelį gėrimo pradėjau gerti.
- Aš vis tiek manau, kad jūs su Louis per žiauriai... - Sophia nusijuokė ir nuskambėjus gerai muzikai pagriebiau jų dviejų rankas ir nusitempiau pašokti...