Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 36

Parašyta: 2016 Gegužės 25d.
Pataisyta: 2020 Kovo 27d.
-----
- Atsiprašau gerai? - krūptelėjau nuo balso už nugaros, - Nieko panašaus neturėjo nutikti.

- K ką? - sulemenau sutrikusi.

- Ar dar galime elgtis lyg niekur nieko nebuvo? - Louis tyliai paklausė.

- Aš... Taip, aišku.. - šyptelėjau atsipūsdama. Atrodo tai geriausia išeitis dabar. Vaidinti, kad nieko nebuvo.

- Puiku. -vaikinas šyptelėjo ir sudribo šalia. - Žinai, niekada taip anksčiau nebuvo... - suprunkštęs pridūrė.

- Ko nebuvo? - suraukiau kaktą nesuprasdama.

- Tokio greito susijaudinimo... man. - jis pradėjo garsiai juoktis.

- Įdomu apie ką kalbi, jei niekur nieko nebuvo. - mano veidas pradėjo kaisti. - Ir vėl tikriausiai apie tą merginą, kurią prie klubo pasigavai, kalbi... - pridūriau pradėdama žaisti šį kvailą žaidimą.

- Na, deja, tavo nuostabai, tarp mūsų nieko nebuvo įvykę. - besididžiuodamas Louis iškėlė galvą.

- Tai sakai abortas buvo?- suprunkščiau netikėdama.

- Ne, mes jokių vaikų negaminom...-  pavartė akis jis.

- Ėmiau ir patikėjau... - sudainavau tyliai, prasekdama netoliese stovėjusią maisto tašę.

- Aš rimtai, ji pagalvojo, kad tu mano mergina, tai pasakė, kad galiu eit, na tai aš ir palikau ją. - Louis prisislinko arčiau ištiesdamas ranką, kad duočiau zefyrų kuriuos ištraukiau.

- Ne, melagiai negauna. - sukikenau patraukdama maišelį.

- Tuomet tu irgi negali valgyti. - suprunkštė jis dar bandydamas atimti.

- Aš negaminau vaikų viešoje vietoje...-atsistojau šypsodamasi ir iškėliau zefyrus virš galvos.

- Tai ne melas, bet užtat tu melavai kitiems... kad esame pora. - Louis taip pat atsistojo bandydamas atimti zefyrus.

- Na, tai nebuvo visiškas melas, mes buvome susitarę, kad būsime netikra pora. - nesutikau su juo atsistodama ant ten kur sėdėjau dar aukščiau iškeldama ranką su maišeliu.

- Vis tiek tai melas. Duok zefyrą. - jis suprunkštė pagriebdamas mano ranką ir lengvai ją nuleisdamas. - Matai? Dabar visi melagiai pamaitinti.

- Tai gerai, kad paragauti nespėjau..- pavarčiau akis patenkinta.

- Tuoj pamaitinsim ir tave. - nusijuokė Louis atkišdamas pakelį.

- Ne ačiū , apetitas dingo, o dar prisiminiau, kad naktimis nevalgau.. - pati nusijuokiau atsitraukdama ir apeidama laužą.

- Jo, dar pradėk skaičiuoti kalorijas.. - jis nusivalė netikras ašaras.

- Ir pradėsiu. - sumurmėjau dramatiškai.

Staiga mūsų nesąmones nutildė keisti garsai. Louis ir aš sustingome išsigandę.

- Ššššš... Tyliau... - pasigirdo kikenimas ir palapinės kampe užsižiebė telefono šviesa.

- O velnias... - mano akus išsiplėtė ir aš puoliau prie Louis, - raktą, greičiau, duok raktą! - sušnypščiau ištiesus ranką. Jis pradėjo knistis kišenėse.

- O šūdas... - sušnypštė jis, nerasdamas jo, kai jau išgirdome atsisegančią palapinę.

- Mes žuvę. - pridūriau tyliai, sugriebdama jį už rankų ir paslėpdama jas.

- Kas čia? Mes jūsų nebijom! - Niall balsas sumikčiojo ir mus pasiekė prožektoriaus šviesa.

- Čia mes, Niall. - nedrąsiai atsiliepiau.

- Omaigad... Jau galvojome jus pagrobė, tai išėjom ieškot jūsų.. - galvą iškišo Sophia.

- Rimtai? Pasigedot mūsų? Tik kodėl ten kikenot? - Louis pavartė akis.

- Gerai gerai, Sophia paprasčiausiai norėjo į tualetą ir ropodama sumindė mane, taigi mes ten pradėjom juoktis ir kadangi niekas nepabudo, mes su prožektoriumi sumanėme išeiti abu. - Niall paaiškino atsistodamas normaliai ir padėdamas Sophiai taip pat pakilti.

 -Tai tuomet... Eik Sophia, o mes... tada dar irgi... pasivaikščiosim... čia. - sulemenau kažką neaiškaus.

- Jums viskas gerai?- blondino antakiai įtartinai susiraukė.

- Iš tiesų ne. Aną labai supykino, nes ji...persivalgė...zefyrų. - Louis atsakė už mus ir aš slaptai jam įžnybau.

- Aj, tada jūs čia rymokit, mes einam tualetan... - nusijuokė Sophia ir nusitempė Niall su prožektoriumi.

- Persivalgiau zefyrų? Rimtai? Kodėl ant savęs kažko panašaus nesuvertei? - pavarčiau akis dramatizuodama.

- Gerai, ieškokim rakto.. - jis sumurma ir pripuola prie medžio iš kurio jį paėmėme. - Gali būti, kad kai tave gaudžiau, jis man iškrito... - pridūrė pradėdamas purenti žolę.

- Idiotas.. - suurzgiau prieidama ir taip pat pradėdama ieškoti rakto.

- Kvailė.. - sudainavo tyliai jis kikendamas. - O gal žinai, mašinoje raktelį pamečiau? Bėk patikrinti.

- Aš tau ne šuo. - pavarčiau akis ir mečiau šakelę į jį.

- Ar tu skelbi karą? - prisimerkęs Louis suspaudė šakaliuką rankoje.

- Manyk ką nori.. - suprunkščiau ir pasislėpiau už medžio. Louis jau pakėlė ranką norėdamas mesti tai ką turėjo, kai mus nutraukė atsikrenkštimas.

- Ana? Louis? Kodėl jūs atsiskyrę? - atsisukę pamatėme Niall su Sophia stovinčius. Velnias...

- Mes viską galime paaiškinti. - Louis atsiprašomai šyptelėjo, dar vis laikydamas iškėlęs ranką su šakele.