Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 25

Parašyta: 2016 Balandžio 8d.
Pataisyta: 2020 Kovo 25d.
-----

-Kas? Nematėt šeliojančios porelės? - Louis nekaltai paklausė.

- Bet jūs ne-

- Kebabas. Taip, mes ne kebabas, tai vadinama pora.. - Louis nutraukė Sophia besišypsodamas.

- Bet.. - Sophia prasižiojo dar vis negalėdama patikėti, o aš trenkiau Louis į rankas ir prisidengiau veidą, kad niekas nematytų kaip gėdingai tapau pomidoru.

- Ana? - Viky numykė neužtikrinta. - Pasakyk, kad jis juokauja ir kad prieš tai būtum mums pranešus apie savo planus?

- Merginos.. - suverkšlenau pažiūrėdama pro pirštus, bet rankų nepatraukdama nuo veido. - Kaip aš galėjau jums kažką pranešti, jei jis su manimi visur? Mes net negalime slaptai  pasikalbėti, ką jau ir bepasakoti apie šitą teroristą... - baigiau verkšlenti. Louis per visą mano kalbą vartė akis.

- Na žinai, ne teroristas aš bei atsiknist atsiknisčiau jei...  galėčiau. - jis pridūrė man.

- Vargšelė... - Sophia sumurmėjo ir išskėstomis rankomis priėjo apsikabinti manęs.

- Grupinis apsikabinimas! - Louis su savo nuotaikų kaita sušuko ir mus apkabino, taip priversdamas juoktis.

- Gerai, Ana, nesijaudink, vos tik pasileisi nuo jo, rengsim merginų vakaronę..- Viky nusijuokė ir visi pradėjome eiti toliau, tik šį kartą buvo linksmiau, kadangi mane kalbino Sophia bei Viky, o Louis tyliai ėjo šalia spaudydamas mano ranką savo delne.

- Radau mūsų ženklą! - Harry sušuko priekyje ėjęs su Liam.

- Kurį? - Niall paklausė apimtas nuovargio.

- Prieš paskutinį. Mes jau netoli. - Liam išsišiepė apžiūrėjęs medyje išraižytus metus bei šalia jo pačio su Sophia inicialus. Kaip tik  tada jie susipažino ir viskas prasidėjo. Kad taptų pora jiems reikėjo beveik dviejų metų. Na, bent jie tikrai užtikrinti, kad šalia jų tinkamas žmogus...

- Apie ką mąstai? - Louis tyliai atsiduso permesdamas ranką per petį. Merginos išėjo į priekį ieškoti sekančio ženklo taip palikdamos mane vieną paskutinę su Louis eiti.

- Nieko gero? Maistas? Dušas? Kiti rūbai? - suprunkščiau vardindama.

- Tai tikrai nėra nieko gero... Pats dabar neatsisakyčiau karšto dušo...- sumurkė jis užsisvajojęs.

- Palauk dar apie dvi savaites ar tris ir galėsi vandenyje dieną naktį mirkti... - atsidusau jau pati apimta svajonių.

- Viskas, paskutinis čia! - Viky sušuko parodydama mums į taip pat medžio raižinį. Šį kartą tai buvo paprasčiausi metai bei didelis skritulys, kurį galėtume lengvai rasti.

- Woho!- Louis sucypė garsiai ir mes patraukėme dar toliau, kur sustosime, paženklinsime, bei greitai atšvęsime.

- Viskas! Neškit mane arba stojam! - Louis po kiek kelio pradėjo mykti ir aš vos patempiau jį už rankos.

- Gerai, čia tiks. - Liam sustojo ties maža pievele ir sudribo ant žemės nenusiėmęs kuprinės. Visi pasiekė jo pavyzdžiu. Louis taip pat, nusitempdamas mane paskui.

- Durnius.. - suurzgiau kol jis juokėsi iš to, kad mano nosis 'įsimūryjo' į žemę stačia.

- Tai vadinama atpildu, mažyte. - juokėsi jis negalėdamas sustoti, bet mane sutrikdė paskutinis žodis.

- Nevadink manęs mažyte, tai įeina į mūsų 'poros' taisykles. - sumurmėjau tyliai.

- Nustok gerai? Tai jau virš tavo vienuoliško šventumo ribų. Ar nemanai, kad pats laikas pradėti elgtis kaip normaliam žmogui? Tai rimtai gąsdina, tu išvykoje, kurioje turi atsipalaiduoti, bet vis tiek varžaisi lyg mažas vaikas įsikalęs į galvą, kad mamytės taisyklės yra visam gyvenimui! Ana, tu jau pilnametė, nustok  žaisti vaikų žaidimus! -Louis netikėtai pratrūko žodžiais kurie mane dar labiau sutrikdė. Gerai, ne vien sutrikdė.

Nuleidau akis į žemę, bei pusiau pikta ir pusiau susigraudinusi sulaidau nagus į žolę. Ar tai tikrai tiesa? Ar taip galvoja ir kiti? Sukandau lūpą tvardydamasi nuo ašarų.  Ar tu saugusi? Taip, todėl neketinu dabar čia verkti prie visų... Po mėnesio... Po mėnesio gausiu galimybę, kaip suaugusi pažliumbti viena vonioje.

- Žinai, kad tu esi kekšius, tai dar nereiškia, kad visi aplinkui tave tokie turi būti. - pikta suurzgiau matydama kaip Louis iš pykčio sukanda dantis, bet nieko nesako.

- Ana? Louis? - išsigandusiu balsu paklausė Sophia ir aš greit atsisukau į ją, jau buvau pamiršusi, kad jie visai netoliese.

- Viskas gerai. - kuo tikriau išsišiepiau.

- Tai gerai, nes jau pagalvojau, kad susipykote, vėjas pūtė ne į tą pusę ir nesigirdėjo ką kalbate, bet pasirodė, kad balsai nedraugiški.. - atsipūtė ji sukikendama.

- Tikrai. Viskas gerai. - su šypsena pagriebiau Louis ranką į savąją ir iškėliau parodydama.

Sophia žaismingai man mirktelėjo patikėjusi ir nusisukus vėl sudribo žolėje. Nuleidau Louis ranką greitai atkabindama ją nuo savęs. Louis nieko nesakė ir toliau gulėjo žolėje.

- Kas šį kartą raižys ženklą? Galbūt mūsų naujai iškeptos porelės norėtų užrašyti inicialus? - Viky sukikeno nužvelgdama mane su Sophia.

- Neatsisakysiu, tai taip linksma! - cyptelėjo Soph ir pašokusi nusitempė Liam prie didesnio medžio.

- Kas išalkęs? - Niall sučepsėjo.

- Ašššš..-  Louis pakėlė aukštai laisvą ranką.

- Ir spėk kas tave išgelbės? - blondinas pradėjo segti savo kuprinę.

- Nežinau? Harry? Viky? Neapsisprendžiu. - dramatiškai Louis atsakė.

- Aš, durniau. Ir mano tortas, kurį baigiau šiandien ryte papuošti. - Niall lėtai besididžiuodamas iš kuprinės ištraukė dėžutę, kuri net neatidaryta paskleidė malonų kvapą.

- Tu Dievas..- Louis sukniaukė čepsėdamas.

- Nepradėkit čia ryti, reikės grįžti ir jei nepavilksit pilvų, bus jūsų problema.. - Viky tyliai sudainavo iš savo kuprinės išsitraukdama buteliuką vandens.

- Mes greitai. - Niall praplėšė  dėžutę ir davęs šaukštelius Louis su Harry pradėjo valgyti.

- Baigėm! Ana, eisit jūs kažką raižyt? - Sophia pasišokinėdama grįžo ir padavė man peiliuką.

- Mes gal... Ne? - mikčiojau mėgindama išsisukti.

- Ana, eikit, pamatysit kaip linksma.. - Liam drąsinančiai mirktelėjo man. Lėtai pradėjau stotis. Louis sureagavęs taip pat atsistojo.

- Nieko sudėtingo, jums tereikia parašyti A plius L lygu kažkas, žinot, širdelė ar koks žodis. - Viky mirktelėjo kai mes patraukėme link medžio. Kažkiek drebančiomis rankomis pradėjau didelėmis raidėmis raižyti:

A+L

Ties ta vieta sustojau.

- Raižyk toliau, ko lauki? - Louis nepatenkintas suburbėjo šalimais.

 - Ana, baigei? Jau pradeda temti, turim spėti sugrįžti!- Sophia šūktelėjo už medžio. Visi jau vėl buvo su kuprinėmis ir laukė mūsų.

- Mes.. Taip, baigėm! - susijaudinusi daraižiau galą ir greit nusitempiau Louis prie visų. Pagriebiau mūsų kuprinę ir užsidėjau ant peties nešti atgal.

- Sekantį kartą pažiūrėsim kokių grožybių priraižėte, o dabar paskubėkime. - Viky nusijuokė mirktelėjusi ir patraukė pirma su Harry. kaip ir pirmyn, taip ir atgal su Louis ėjom paskutiniai.

- Kodėl po ženklo lygu daugiau nieko neišraižei? - tyliai paklausė jis peršokdamas per savo principus.

- Nes tarp mūsų nieko tikro nėra ir nebus, ši lygtis neįmanoma.