Parašyta: 2015 Lapkričio 9d.
Pataisyta: 2020 Kovo 23d.
------
- Turiu omenyje ar tunelyje, na žinai, bučinys buvo tikrai toks prastas, kad pamelavai Sophiai su Viky apie tai? - Louis balsas nuskambėjo tyliai tamsioje gatvėje.- O tu labai norėjai, kad pasakyčiau tiesą? Juk girdėjai, kokia Sophios ir Viky nuomonė apie tai...- numykiau jausdamasi labai nepatogiai dėl to. Vienintelis dalykas, kuris dabar skambėjo galvoje, tai buvo padėka tam, kas neįstatė prožektorių šioje gatvėje, nors nėra taip nemalonu kalbėti, vienas kito nematome. Aš žinau, kad jis čia tik dėl antrankio bei balso.
- O kokia tavo nuomonė apie tai? - balse pradėjo girdėtis nerimas, o galbūt man vaidenasi nuo nuovargio...
- Na, kaip pirmas bučinys man tinka ir toks... - shit shit, Ana , valio, dar papasakok jam, kad esi nekalta bei niekada neragavai braškių...
- Kaip pirmas bučinys? - jo balsas nebebuvo toks nervingas.
- Su tavim. - pasakius baisiai išraudau, bet jis to nematė.
- Taigi, įvertinus visus tavo turėtus bučinius, ar šitas buvo prasčiausias? - jis pasakęs susikišo rankas į megztinio kišenes, o mano ranka liko tabaluoti šalia jo kišenės.
- Na... Viky bučiuojasi tikrai geriau..- pradėjau juoktis, bet jis nesijuokė. Okay, mūsų humoro jausmas nevienodas... Staiga Louis sustojo tamsoje.
- Kas? Kažką pametei? Ar mes jau praėjome namus? - pradėjau sutrikusi klausinėti.
- Ne tiesiog... Atsiprašau, kad tau teko meluoti draugėms dėl manęs...- O Dieve, jo balselis lyg kūdykėlio. Suprunkščiau nuo savo minčių.
- Aš tik dariau tau paslaugą.- pavarčiau akis.
- Ar galiu?- jis paklausė atsisukęs. Prendžiu tai iš balso.
- Ką? - stengiausi kažką išžvelgti, bet nieko...
- Ar galiu, na žinai, ištaisyti, ką padariau blogai...
- Tu nori paklausti manęs ar gali mane pabu....- klaisimas buvo nutrauktas, kai jis greitai tamsoje radęs rankomis mano veidą sugriebė ir priglaudė savo lūpas prie manųjų. Greitai susivokiau, kas vyksta ir kažkodėl atsakiau į bučinį. Mano rankos apsivijo jo kaklą ir pati pasistiebiau pagilindama bučinį. Louis rankos nuslydo ant nugaros ir tvirtai ją apkabino prispausdamas prie savęs.
- Ar tu gali išnešti šiukšles be žviegimo? Kaip aš tave mokiau! - pasigirdo baisus šūksnis iš artimiausio kiemo ir mes persigandę atšokome vienas nuo kito. Pamatėme kaip namo duris prasidarius išėjo paauglys su šiukšliu maišu, o prie durų pikta šaukė tikriausiai jo mama.
- Kaip išgazdino...- Louis sukikeno iš tamsos žūrėdamas į tą namą prispaudęs ranką prie širdies.
- Jau galvojau gausiu infarktą..- sukikenau tyliai pati ir Louis pritarė man linktelėdamas. Greitai vaikas grįžo į namą ir užsitrenkus durims vėl gatvę užpildė tamsa. Nejaukiai stovėjome gatvėje, kol Louis nepradėjo eiti vėl. Jo namai jau buvo labai arti, taigi paspartinome žingsnį.
- Louis? - paskambinus į duris jas pradarė jo mama. Matau ją tik antrą kartą, bet šį kartą ji ne tokia... girta?
- Taip.- greitai atšovė jis ir prasibrovė pro ją. Nusimovėme batus ir jis nusitempė mano į savo kambarį.
- Jo, miegosim čia..- Louis parodė į savo lovą.
- Wow, aš svarsčiau apie miegojimą ant grindų.- pavarčiau akis ir pradėjo nužiūrinėti daiktus ant jo stalo, kuris stovėjo netoli lango.
- Ohooo! - sušukau ir pagriebiau jo užrašų knygutę.
- Padėk atgal! - suspiegė jis kaip mergaitė ir mane suėmė juoko priepolis. Neištvėrus dribau ant žemės, susiėmiau už pilvo taip nusitempdama Louis ant žemės. Jis greit išplėšė knygutę man iš rankų ir persimetęs mane per petį pakėlė.
- Ką darai? - išsigandusi sucypiau, nes tai pasirodė labai baisu.
- Kaip tai ką? Einu pasidėti knygutės..- pasakė ramiai.
- Nuleisk staigiai! - pradėjau spiegti.
- Taigi, bijai aukščio? - sukikeno.
- Ne idijote, kaip tada galėjau atrakcionų parkuose lankytis? - inkščiau ir pradėjau maskatuotis, kad nuleistų.
- Taigi, kas nepatinka? - paklausė.
- Tu gal durnas?? Man tuoj į galvą visas kraujas sutekės! - jis staigiu judesiu pastatė mane ant žemės priešais. Jo rankos nenukrito nuo mano šonų, o tik prisitraukė arčiau. Mūsų veidai buvo arti vienas kito, o akys žvelgė lyg užkerėtos.
- Sūneli?? - pasigirdo šaukimas už durų ir rankenos klibinimas. Atsitraukėme vienas nuo kito.
- Išgirdau šauksmus, nesusižeidėte? Paruošiau vakarienę, ateikite pavalgyti! - baigė šaukti Louis mama ir pasigirdo žingsniai tolstantys nuo durų.
- Rimtai? Antras kartas? - Louis suprunkštė.
- Einam valgyti ir tylėk..- pavarčiau akis ir išsitempiau į iš kambario.
- Štai, makaronų sriuba tau Louis ir tau...- Louis mama nutesė nežinodama mano vardo.
- Aš Ana. - šyptelėjau ir išbadėjus puoliau valgyti savo lėkštės turinį.
- Tu rimtai? - Louis metė šaukštą į lėkštę ir piktas užvertė akis.
- Kur? Kas? - nesupratau kas dedasi ir atsitraukiau nuo jau tuščios lekštės. - galima dar? - pridūriau šyptelėdama Louis mamai.
- Tai aišku, o tu sūnau nesiraukyk! Užpyko matai, kad daugiau nei jis tu suvalgei...- moteris pradėjo maskatuoti šaukštu Louis prieš nosį, o tada pripylė man dar makaronų sriubos.
- Tu čia rimtai, Louis? - išsišiepiau.
- Nustok ėsti, turi likti ir man..- suurzgė jis ir išplėšęs šaukštą man iš rankų pagriebė mano lėkštę ir pradėjo kabinti makaronus.
- Ej! - nepatenkinta suškukau.
- Laikykis dietos, matai, visur lašiniai...- Louis pavartė akis mostelėdamas man šaukštu į pilvą ir toliau rijo mano maistą.
- Durnius.- sukryžiavau rankas ant krūtinės ir susiraukusi sėdėjau. Baigus Louis valgyti atsigėrėm šilto pieno (dėl kurio jis vartė akis ir prašė mamos atstoti) ir grįžome į jo kambario vonią išsivalyti dantis. Kadangi neturėjau šepetuko tai tik gerai prasipurkštavau ir maiviausi prieš veidrodį kol Louis valėsi dantis.
Mano žvilgsnis nukrypo į pilvą. Laisva ranka nepastebimai paspaudžiau šoną, pirštai susmigo į odą. O gal ten riebalai..?
- Tu nesveika? - Louis suraukė akis mane stebėdama.
- Kas? - antakai pakilo ir atsisukau į jį nesupratusi.
- Ar.. Tu rimtai spaudai savo pilvą? - sutrikęs paklausė jis.
- Tai aišku, jau gali rinkti psichologo numerį...- pavarčiau akis, - aš tik žiūrėjau ir tiek, atsiknisk... - baigiau sakyt ir apsisukusi norėjau eiti, bet jis mane sulaikė ir atsuko atgal į veidrodį. Jo rankos apsivijo pilvą ir lengvai kilstelėjo maikę.
ESTÁS LEYENDO
Handcuffs [Lietuvių k.]
FanficMėnesis atrodo gana trumpas laiko tarpas, nebent tu esi prirakintas prie savo didžiausio priešo. (Istorija sukurta 1D fanfictionų laikais ir dėl švento atminimo nusprendžiau nekeisti vardų ir išvaizdų, nes jie yra VIENINTELIAI įrodymai, kad tai fanf...