Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 13

Parašyta: 2015 Lapkričio 18d.
Pataisyta: 2020 Kovo 23d.
---

- Mes vakar sukarpėme savo maikes, aš gi niekaip neatrakintas neužsidėsiu kitos... Bet... pala pala...- jo susiraukimas dingo kai jis atsisuko su šypsena į mane. - Tu juk irgi negalėsi užsidėti savosios.

- Einam valgyyyt! - sušukau ir ištempiau jį į virtuvę besijuokiantį. Kol kepiau blynelius, jis sėdėjo ant stalo man iš šono ir pasakojo viską, kas jam šovė į galvą.

- Žinai, galbūt mums šį mėnesį reikėtų išvykti kažkur... Šiltas oras, be to, tada išsisuktume nuo tavo ir mano mamų, jos gali pamatyti tai.- jis pasakė parodydamas į rankas.

-Jo! Sophia irgi norėjo kažkur išvykti.- šyptelėjau kraudama blynelius į lėkštes.

- Taigi, turėsime galimybę visi pakeliauti, mamoms sugalvosime ką pasakyti, vis tiek tu dažnai nebūni namuose ir aš nebūnu, taigi nemanau, kad bus piktos..- dėstė jis savo mintis.

- Gerai, šok nuo stalo ir valgom, man jau užkniso šitas adijalas, noriu savo šilto megstinio..- nusijuokiau ir pasidėję lėkštes ant stalo susėdom ir pavalgėm.

- Žinai, plausiu tau galvą dažniau, jei gausiu valgyt taip skaniai! - Louis pakėlė antakius nužvelgdamas savo tuščią lėkštę.

- Na jau ne! Joks ten plovimas, supylei visą šampūną ir dar aptaškei lediniu vandeniu...- suprunkščiau, kai vienu metu bandėme išplauti savo lėkštes šalia esančioje kriauklėje. Vos nesudaužėme jų, o tada grįžome į jo kambarį.

- Man reikia šukų.- pasakiau vonioje kai valėmės dantis. Mano plaukai buvo susigarbanoję nuo plovimo ir atrodė baisiai.

- Susirišk ir viskas, ką čia dar bedaryt..- pilna burna putų Louis pasakė. Pagriebiau gumytę ir susirišau netvarkingą kuodą, kuris tikrai atrodė gražiai.

- Dabar man tereikia... tušo.- šyptelėjau sau veidrodyje.

- Ne nereikia.- Louis išpjaudamas vandenį pasakė.

- Reikia! - pyktelėjau.

- Dar tada sumerkime tavo plaukus į peroksidą bei pripūskime lūpas botokso! - pradėjo jis dramatizuoti.

- Gerai, gerai, nereikia..- nusijuokiau ir pradėjau galvoti dėl viršutinių rūbų. Louis tikrai neturi jokių maikių be vienos rankovės ar dar kokių.

- Ką darom? - Louis juokėsi supratęs kokioje durnoje mes situacijoje.

- Na tau tai paprasta, vaikinas be maikės gražią dieną niekam nėra nuostabu..- pavarčiau akis pikta.

- Tu supranti, kad mes ne paplūdimyje, kad tai būtų įprasta? Be to nėra jau taip baisiai ir karšta...- Louis trūktelėjo pečiais.

- Duok man savo maikę ir žirkles.- išsišiepiau sugalvojus ką daryti. Jis nesupratęs ištraukė iš spintos savo baltus marškinėlius ir padavė. Pagriebusi žirkles rastas ant stalo iškirpau maikėje nereikalingą rankovę.

-Vuolia! - nusijuokiau kai pro kojas apsirengiau maikutę ir ji tikrai atrodė normaliau nei adijalas, neskaitant to, kad ji buvo labai apsmukusi, bei galima sakyti matėsi visa viena pusė šono.

- Aha, gal ir man tokią padarysi? -Louis pavartęs akis piktas pasakė

- Nah, čia išskirtinis gaminys nekartojamas gamyboje. - parodžiau liežuvį.

- O tai kaip man nueiti iki Liam namų?

- Na, teks eiti tau su pliku neraumeningu pilvu! - pradėjau juoktis, kas suerzino Louis.

- Tiesiog sušiktai paskubėkim..- pasakė jis ir norėjo išsitempti iš kambario.

- Palauk! - numykiau. Jis piktas sustojo ir žiūrėjo ką darau. Pagriebiau jo juodą maikutę ir perkirpau linija nuo vienos rankovės iki kaklo skylės.

- Lįsk į maikę.- šyptelėjau.

- Ką? Kaip suprasti šią nesąmonę? - jis burbėjo vos užsitempęs į vietą maikę, - Tu gi matai, kad rankovė čia prakirpta. Atrodau kaip paskutinis durnius!

- Nustok tu zyzti ir duok man siūlų su adata! -sušukau nutraukdama jo serenadas. Gavusi tai ko prašiau pasisodinau į ant lovos ir lėtai, kuo gražiau užsiuvau rankovę atgal, kur buvau prakirpusi.

- Woah! Ačiū, atrodo kol kas neblogai! - pakėlė antakius pamatęs save veidrodyje.

- Prašom ir einam greičiau...- nusijuokiau ir išsitempiau jį. Pakeliui pas Liam einant paskambinau mamai bei pasakiau, kad išvažiuoju su stovykla ir ji patikėjo, taigi galėsiu ten nebegrįžti.

- Taigi, mums liko dar daugiau negu trys savaitės...- Louis atsiduso pasakęs kai ėjome.

- Jo... Daug laiko mums muštis...- šyptelėjau kas jį prajuokino.

- Aš nesimušu su merginomis.

- Nes bijai, kad jos laimės.- mirktelėjau jam, kas supykdė jį.

- Aš nesimušu su merginomis, aš jas nubaudžiu.- tai jam pasakius mano veide atsirado poker face. Okay... Nelabai supratau, ką jis turėjo omenyje, bet man atrodo ir nenorėjau suprasti.

- Taigi, ką darysim su gautais pinigais? - Louis nukreipė temą ir ačiū Diev...

- Na, dalinsim per pusę. - sukikenau.

- O ką darysi su savo puse? - Louis susikišo rankas į kelnių kišenes taip priversdamas manąją kabaliuoti šalia jo kojos ir kartais einant prisiliesti prie kojos ar prie jo rankos.

- Na... Gaaal pirksiu telefoną, gal apšiltinsiu namus, gal nusipirksiu rūbų...- vardinau neapsisprendus.

- O koks tavo telefonas?

- Neprisimenu..- melavau išsijuosus, nes savo kliedaro net nesinešioju iš gėdos.

- Kur jis? - šyptelėjo jis.

- Palikau namuose. O žiūrėk, sakiau, kad čia parduotuvė! - nukreipiau temą parodydama į tą namą dėl kurio mes ginčijomės anksčiau.

- Jei langai apklijuoti maisto lipdukais tai dar nereiškia, kad parduotuvė..- jis pavartė akis, - Be to, aš pro čia vaikštau dažniau ir geriau žinau, kad iš čia niekas gyvenime nebuvo išėjęs su maišu.

- Ką dar pasakysi namisėda tu? Einam ir patikrinkim! - pikta suurzgiau ir pradėjau tempti jį link durų.

- Va, matai? Tokie klijuojami ant maisto parduotuvių! - parodžiau į užrašą ant durų kuris rašė darbo laiką.

- Tai gali būti priklijuota ant bet kokių durų..- jis nepasidarė ir pradėjo tampyti rankeną durų kai jos buvo užrakintos.

- Durniau, gi darbo laikas pasibaigęs..- varčiau akis.

- Neįdomu man, grįšim čia rytoj ir aš būsiu tiesus, nes atidarys koks senis ir lieps dingti nuo jo durų..- apsisukęs jis tempė mane toliau link Liam namų.

- Sveikiii! - sušuko pradariusi duris Viky.

- Viky tu ką, gyveni čia jau? Liam namuose? - nusijuokiau apkabindama ją, kol su Louis jie tiesiog apsikeitė 'pasisveikinimo linktelėjimais'.

- Ne, tiesiog su Harry permiegojom čia...- ji pasakė šypsodamasi, kol mano ir Louis burnos prasižiojo.

- Permiegojot??