Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 41

Parašyta: 2016 Liepos 24d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 6d.
------

- Ne. - žioptelėjau stebėdama jo raudoną motociklą, - Tikrai ne. Važiuosim su mano.

- Ana, koks skirtumas su kieno važiuosim? Jie vis teik tokie patys! - Louis nepasidavė su savo priekaištais. 

- Gal ir spalvos vienodos, bet ne vairuotojai.. - pavarčiau akis, - Ar tau taip sunku sėdėti gale?

- Taip, tu mažesnė, tu gale. - rudaplaukis vyptelėjo ir atsisėdo ant bortelio kieme. 

- Aš tave taip sumažinsiu... - suurzgiau sudribdama šalia. - Nors valgyt duok, ar nori, kad iki varžybų badu mirčiau.

Louis nusijuokė ir atsidusęs atsistojo, kartu pakeldamas mane.

- Su tavim taip sunku... - sušnabždėjo jis rakindamas buto duris.

-Kai pamaitinsi, bus dar sunkiau. - taip pat tyliai sušnabždėjau šalia savo kvailą juokelį. Rudaplaukis tyliai prunkštelėjo nustebindamas mane. Retas žmogus supranta mano kvailus juokelius, o tai, kad jis suprasto, man tikrai palengvino gyvenimą.

- Lou? Čia tu? - moteriškas balsas pasigirdo iš virtuvės.

- Taip, bei ne vienas. - jis atsakė nusimaudamas batus. - Tu gali nesimauti, naudokis tokiais svečių malonumais, - šyptelėjo jis nusisukdamas ir pradėdamas temptis mane link virtuvės.

- Uoj, čia ta gera mergaitė! Va virtinukus verdu vaikučiai kaip tik! - Louis motina vos pamačius mus puolė traukti lėkštes ir kraut valgyt. - Ar trumpam užsukot? Ant vakaro dar kepsiu pyragą. - ji pridūrė. 

- Trumpam. - Louis sudribo pirmoje kėdėje, o aš šalia.

- Nieko, paliksiu jums gabalėlį ant stalo, gal vėliau suvalgysit. - ji atsiduso ir pastūmė mums dvi pilnas lėkštes virtinukų, pati atsisėsdama priešais ir su šypsena nužvelgdama mus.

- Kas? - Louis susiraukęs paklausė.

- Nieko, sūneli, tiesiog.. Graži mergaitė šalia tavęs sėdi. - svajingai atsiduso ji su kvaila šypsenėle. Atsikosėjau prisidengdama burną ir taip nuslėpdama juoką, kuris man išsprūdo.

- Mama. - rudaplaukis šalia manęs piktai suurzgė ir paėmė į rankas šaukštą. Jo motinos akis greitai nuslydo prie mūsų rankų ir jos lūpos prasivėrė.

- Sūnau, ką tai reiškia? - išsigandęs jos balsas tyliai paklausė. - Ar tu kankini šitą mergaitę? Jei tu-

- Nu ne, mama, tai ne tai, apie ką tu galvoji.. - Louis greit nutraukė ją.

- Greitai aiškinat man ką tai reiškia! Jūs ką, visai suvaikėjot? - rudaplaukio mama greit tapo pikta.

- Tai žaidimas. Mes turime taip būti mėnesį ir viskas.- pabandžiau paaiškinti ir aš.

- Harry darbas. - Louis pridūrė ir nuo tų žodžių ji kažkodėl nurimo.

-  Tas... kūdlotas begemotas... Nu nieko, kankina mano sūnų, tai atėjęs valgyt nebegaus. - ji nerūpestingai suburbuliavo ir apsisukusi nuėjo prie stalo įsidėti valgyti. Negalėjau nustoti šypsotis, Louis mama... ji tikrai ne tokia kaip kitos.

- Kūdlotas begemotas? - tyliai paklausiau Louis.

- Ką galiu be pridurti, ji pažįsta mano draugus. - rudaplaukis suprunkštė ir į burną įsimetė virtinuką. Trūktelėjau pečiais ir irgi pradėjau valgyti su visais.

*

- Louis ne. Tai visai nejuokinga. Ne tikrai ne. - raukiausi sėdėdama ant jo lovos.

- Taip ir nustok raukytis, mes ten turėsim būti po dešimties minučių, paskubėk. - Louis sumurmėjo sau po nosimi persimaudamas tvarkingas kelnes.

- Ne, dar kartą tau sakau, kad mes važiuosim mano motociklu.- dar kartą suburbuliavau ir padėjau adatą ant stalo, baigusi užsiūti naujos, švarios maikės rankovę.

- Jei nustosi burbuliuoti, nupirksiu ledų. - rudaplaukis šyptelėjo maudamasis batus. Pavarčiau akis ir pasitvarkiusi plaukus buvau ištempta į lauką.

- Nepamirškit, pyragą padėsiu ant stalo! Girdit? Ant stalo! - Louis mama stovėdama lauke dar šaukė mums nuvažiuojant motociklu. Ne mano motociklu.

- Ji visada tave išlydi? - šūktelėjau vaikinui prie ausies stipriai apsikabinusi iš galo.

- Ne, bet visada palieka pyrago. - Louis pasuikęs galvą pasakė ir paspaudęs gazą vėl nusisuko. Šyptelėjau sau ir padėjau galvą ant jo nugaros, stebėdama pralekiančius vaizdus. 

- Baik. - Louis garsiau suurzgė priversdamas mane sutrikti. 

- Ką? - pakėliau galvą nuo jo nugaros.

- Baik tampyti ranką, dar išsuksiu iš kelio. - rudaplaukis nepatenkintas pasuko ir pajaučiau kaip jis patraukia surakintą mano ranką su savąja, kuri laikė vairą.

- Aš jos netampau, tu pats ją tempi. - pavarčiau kis prunkštelėdama. Man ką, ranką prasiilgint?

Po kiek laiko įsukom į vos apšviestą aikštelę pilną šurmulio ir žmonių. Nelaukus kol Louis tvarkingai nusiropš nuo motociklo, nusitempiau jį ir pasileidau tempti prie vienintelio čia buvusio vaikino garbanotais plaukais.

- Harry, kur Viky palikai? - nusijuokiau kumštelėdama. 

- Neklausk, susipykom kaip ožkos ir ji liko savo namuos.. - sumurmėjo po nosimi.

- O kaip manai, kas kaltas dėl jūsų to ginčo? - paklausiau apsidairydama ir ieškodama Sophios su Liam.

- Na, aš jį pradėjau, o ji baigė.. - Harry liūdnai šyptelėjo, perbraukdamas ranka per sprandą.

- Susimovei.. - Louis tyliai pasakė ir pakratė galvą.

- Idiotai.. - taip pat sumurmėjau ir su juo patraukiau prie ką tik atvykusios porelės, kol Louis tempėsi iš paskos.

- Už dešimties minučių startas, dar ne laikas jums į vietas? - Liam šyptelėjo kol mes sveikinomės.

- Jau greitai eisim, neverk. - Louis atsakė susikišdamas rankas į kišenes ir palikdamas mano kabalioti ore. - Kaip Sophiai susitikimas su Adamsų šeimynėle?

- Mes ne Adamsai.. - Liam nusijuokė.

- Buvo baisu! Jūs įsivaizduojat, mes sliūkinam naktį iš namų, palikę juos svečių kambary ir jie prigauna mus...Bei pasako, kad Liam užsidėtų švarką, nes su viena maikute sušals... - Sophia dramatiškai atsiduso ir rankomis perbraukė per veidą.

- Vargšė kokia...- uždėjau ranką jai ant peties šyptelėdama,- Bet tau bent ne kaip Viky.

- O kas jai atsitiko? - Sophia išsižiojo.

- Išsiaiškinsit ir be mūsų pagalbos, mes jau skubame. - Louis timptelėjo mane ir pamojavus nuėjau kartu link motociklo.

- Gerai, tu laimėjai. - Louis atsiduso nutolus nuo draugų.

- Ką? Kaip suprasti? - susiraukiau.