Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 55

Parašyta: 2017 Sausio 23d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 8d.
------

Po valandos kvailų ir apsurdiškų apsistumdymų namuose mes pagaliau išėjome į gryną orą. Nors jis nebuvo toks grynas, kai žinojau, kad žingsniuojame tiesiai į Lolos namus.

- Ko tokia surūgus, negi nenori susipažinti su Lolita? Taip kėlei dramas su ja telefonu, o realybėje pasimušti nenorėtum? - Louis juokėsi šalia su kiekvienu sakiniu niūktelėdamas į šoną.

- Jei ji atpažins mano balsą, aš mirus. - suprunkščiau nesmagiai pavartydama akis. Ačiū Dievui, buvau į jos ir Louis pokalbį įsiterpusi tik kartą, o toliau viskas buvo žinutėmis.

- Tiesiog ramiai, nepasirodyk silpnesnė už miesto prostitutes, Ana.. - Louis tarė padrąsindamas.

- Miesto prostitutes? - sutraukiau kaktą pažvelgdama į jį. Kvailys tvardė juoką prikandęs liežuvį. - Taip tu vadini merginą su kuria voliojiesi lovoje?

- Na tarkim nusprendžiau, kad neverta sau meluoti. Ji nėra mano žmona, nėra draugė, visi žino,kad ji duodasi su keliais vienu metu, taigi tikriausiai ją būtų galima vadinti prostitute. - Louis atsiduso moksliškai išdėstęs savo versiją.

- Kuo ilgiau būni su manimi, tuo protingesnis daraisi. - linktelėjau išsišiepdama. 

- Kuo ilgiau matau tavo nerimą tuo labiau noriu tave supažindinti su Lola. O po to supykdyti. - rudaplaukis nusijuokė kai pasukome link jos namo durų.

- Tik pabandyk supykdyt mane ir pasakysiu tavo mažas paslaptis visoms merginoms. - greit išbėriau jam jau spaudžiant skambutį.

- Kokias dar mažas paslaptis? Iš kur tu tokias iš viso ištrauktum? - nusijuokė jis silpnai įsitempdamas.

- Oh patikėk, per jį mėnesį aš surinkau daugiau medžiagos apie tave negu penkios Lolitos sudėjus. - atkirtau greitai, kol nieks neatidarė durų. Louis dar labiau įsitempė, bet nieko neatsakė. Aš aišku melavau, nieko intriguojančio prieš jį neturiu, bet man pradeda patikti jį erzinti.

Durys lėti prasivėrė ir išdygo šviesiaplaukė mergina su žalsvu chalatu. Jos plaukai buvo susukti į keistą gumulą pakaušyje, kuriame matėsi, tikriausiai vakarykščių, plaukų bangavimų užuominų.  Makiažas buvo nenuvalytas, o akys visai užtinusios, lyg mergina ką tik išsiropštusi iš lovos.

- Sveikas, Lo, šiandien laukiau tavęs. - ji šypteli lūpų kampeliu mieguista, - Oh ir tu ne vienas.

- Lolita, čia Ana. Ana, čia Lolita. - Louis nejaukiai taria nežinodamas ką pridurti.

Šviesiaplaukė linkteli man ir plačiau pradaro duris įsileisdama mus. Batų nenusiavę įžengėm į svetainę ir Louis atsipalaidavęs sudribo ant sofos, vos manęs nenusitempdamas kartu. Pasipriešinu linkdama stovėti, prisimenu vakarykštę dieną, kada ant tos sofos vos nebuvo pradėti gaminti vaikai. Rudaplaukis pavartė akis ir pagriebęs mane už rankos stipriau patempė, pasodindamas ant savo kelio.

- Taigi, susiradai merginą? - Lola ateina iš virtuvės su trejetu vandens stiklinių rankose ir padeda viską ant stalo, atsisėsdama priešais mus.

- Aš ne... Ne jo mergina. - sulemenu mėgindama pakilti nuo Louis kelių, bet tenka pasiduoti, kadangi jis net neketino paleisti manęs.

- Louis, supranti, kad ir aš turiu taisyklių. - mergina atsidūsta pasvirdama į priekį. - Kai duodiesi su manimi, negali turėti dar vienos lovos draugužės.  Tau čia ne grupinis, nenoriu apsikrėsti jokiomis ligomis kurias nešioja pašalinės. Jei susirandi merginą, gerai, man vienodai, mes tiesiog nebesantykiausime. 

- Ji nėra visiškai mano mergina bei aš su ja dar nepermiegojau. Tai labai keblu, jei nepastebėjai. - vaikinas atsikrenkštė kilstelėdamas mūsų surakintas rankas. Lolita žioptelėjo norėdama kažką pasakyti, bet vėl užsičiaupė. Jos veide atsirado šypsenėlė ir suprunkštusi ji nuleido galvą.

- O tau kaip visada linksmai baigiasi po išgertuvių... - pakrato galvą ji nenustodama šypsotis. Šypteliu pati valdydama juoką. Louis tai pamatęs švelniai trenkia man per ranką ir pavarto akis.

- Šį kartą ne man vienam. - suburbuliavo jis. Linkteliu sau pačiai dar vis nieko nepratardama. Apsauga gėdos nedaro, dar mano balsą atpažins. Louis pasilenkė ir nuo stalo paėmė stiklinę vandens, kol savosios aš neliečiau.

- Tavo giminaitė labai nekalbi. - Lolita pažvelgė į mane ir rudaplaukio pirmas vandens gurkšnis tikro fontano pavidalu ištekėjo atgal į stiklinę.

- Aš ir ne jo giminaitė. - atsikosėjau tyliai suburbuliuodama.

- Lolita, gal tu ramiau su savo anekdotais, vos nepaspringau... - Louis balsu nusijuokė padėdamas stiklinę atgal ant stalo ir paimdamas manąją. Suraukiau lengvai kaktą, nors vis tiek to vandens nenorėjau.

- Atleisk, man tikrai taip pasirodė iš pradžių, jūs gana panašūs ir ji ne tavo mergina, taigi pagalvojau apie dar vieną artimą variantą.. - suprunkštė ji prisidengdama burną atbula ranka bei pakildama iš vietos. - Nenorėčiau jūsų dar ilgiau čia kalbinti, kadangi pas mane tuoj turėtų ateiti... kitas vaikinas. 

- Oh tiesa, jei ne užkandinėje tai lovoje tavo darbai... - Louis šyptelėjo greitai pakeldamas mane nuo savęs rankos pridėjimu man ant užpakalio. Išraudau, kol jis pats pakilo ir apvyniojęs  ranką man aplink liemenį patraukė paskui šviesiaplaukę. Galbūt ji visai ne tokia kokią įsivaizdavau, juk ji nėra visiška paleistuvė, turi taisykles.

Jau pasiekus garažo duris į duris pasigirdo skambutis.

- Oh, jis pusvalandžiu per anksti! - Lola aiktelėjo išpūsdama akis, - Jūs eikit, manęs nelaukit. Kai įsileisiu jį vidun prasidarykite garažą ir išvažiuokite.

Ji taip su chalatu ir patraukė atidaryti durų. Įėjome į garažą ir man prieš uždarant duris išgirdome balsus.

- Liam? - nuo Lolitos sutrikusio balso sutrikome ir mes.

- Taip, sveika ir vėl. - vaikino balsas atsakė, o mano šoką atspindinčios akys pažvelgė į Louis. 

Ką mūsų Liam veikia pas Lolitą?