Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 6

Parašyta: 2015 Rugsėjo 31d.

Pataisyta: 2020 Kovo 23d.

-----

Susitepėm po kelis sumuštinius ir atsigėrėme arbatos tyloje, nes mūsų pokalbių temos išseko, be to buvom pikti vienas ant kito, nes jis man pribėrė druskos į gėrimą, o aš užtepiau ant jo nutellos sumuštinių nemažai majonezo.
Po visko greit susidėjau į mažą kuprinėlę rūbus kuriuos apsirengsiu, kai mus trumpam paleis vieną nuo kito Liam, o Louis apsimovė kelnes be kurių vaikščiojo visą laiką.
- Dabar eisim į tavo namus? Nes tau irgi reikia pasiimti rūbų..? - bandžiau paklausti jo.
- Taip. - atsiduso jis. Pasirodo jo namai yra visai netoli manųjų. Pradėjau kažkiek nervintis jei susitiksiu su jo tėvais, net nežinau ko tikėtis. Nuo širdies akmuo nusiristų jei jo tėvai būtų darbe ar dar kur.
- Matau, kad bijai. - Louis sukikeno eidamas keliais centimetrais priekyje.
- Ką? Ne, nieko panašaus. - sutrikau. Iš kur jis tai mato? Jis ką, ekstrasensas?
- Tu kramtai apatinę lūpą, kai nerviniesi arba bijai..- šypsojosi jis nežiūrėdamas į mane.
- Eik tu, Šerloke..- pavarčiau akis nervindamasi.
- Nesijaudink, mano mama tavęs net nekalbins..- nesupratau jo žodžių, kai jis jau darė namo duris. Viduje tikėjausi išvysti visai ne tai, nes čia mėtėsi keli buteliai koridoriuje. Louis čia kokį vakarėlį rengė..? Bet tada einant pro svetainę pamačiau gulinčią moterį ant sofos su buteliu rankoje, ji miegojo. Negalėjau susivokti, kas ten yra, nes Louis mane greitai nutempė už rankos į kažkokį kambarį.
Jis buvo visiškai kitoks negu svetainė ar koridorius, jis buvo tvarkingas ir švarus, jame nebuvo jokio alkoholio kvapo ar butelių. Tarp mūsų įsivyravo tyla, Louis stovėjo nusisukęs nuo manęs taigi nemačiau jo veido išraiškos.
- Klausyk... - Louis bandė kažką man aiškinti.
- Nereikia... Aš žinau, kad tau nelabai smagu apie tai kalbėti..- sustabdžiau jį.
-Ačiū...- atsiduso jis ir tarp mūsų vėl stojo nejauki tyla.
- Man... Man reikia...- Louis vėl pradėjo kažką sakyti, - sutvarkyti svetainę. - atsikrenkštė jis nejaukiai.
- Gerai, einam. - pasakiau ir mes išėjome atgal į svetainę. Louis greit iš kažkur ištraukė šiukšlių maišą ir pradėjo krauti butelius į jį.
- Tau tikrai ne...- bandė sustabdyti mane Louis nuo pagalbos jam, bet aš jį pertraukiau:
- Aš noriu padėti.
*
- Viskas sutvarkyta, rūbų įsidėjau, lekiam greičiau pas Liam.- išsišiepė Louis pagaliau pralinksmėjęs. Kur nepralinksmėsi, kai priartėja valanda kada gali nusiprausti ir pasikeisti murzinus rūbus...
Prie Liam namų atsiradom labai greit ir pakeliui jau buvom spėję susiginčyti tris kartus dėl stulpo spalvos prie kažkokios parduotuvės, bet Louis tikino, kad ten nebuvo nei stulpo nei parduotuvės... Kam paprastam žmogui nuklijuoti milžiniško namo langus maisto lipdukais..? Louis vis tiek tikina, kad ten daugiabutis.
- Laa...- Liam nespėjo pasisveikinti atidaręs duris, kai mes prasibrovėm į vidų ir sudribę svetainėje, kur beje buvom nevieni pradėjom rėkt vienas kitam savo įsitikinimus.
- Aš tau sakau idijote, ten PAR.DUO.TŪ.VĖĖ! - bandžiau peržviegti jo balsą.
- Nu ką čia pezi tu kiaušingalve, TEN PAPRASTAS PASTATAS! - Louis vis nesustojo žviegti. Staiga į mūsų abiejų galvas smarkiai atsimušė pagalvės ir mes nutilom. Tada pasigirdo aplinkui sėdinčių draugų juokas.
- Žėk, vos diena praėjo iš viso mėnesio, o tie jau spėjo susimušti! - Niall per juoką pasakė.
- Jau įsivaizduoju, kaip laukia jie abu kada juos atrakinsi, Liam... - Sophia sukikeno.
- Nekankinkim..- Liam išsitraukė raktą ir akimirksniu mus atskyrė vieną nuo kito. Pradėjau masažuoti riešą, nes užplūdo jausmas lyg kažko trūktų, juk jau visa diena surakinti buvome...
- Taigi, jūs turite... Dešimt... Nu dabar jau devynias minutes! - Harry sušuko sėdėdamas ir aš iš karto sureagavau. Pagriebiau savo kuprinę ir pasileidau į vonią antrame aukšte, nes Louis užsiėmė pirmame. Pasijaučiau tikrai gyviau nusipraususi ir susitvarkiusi.
- Liko viena minutė! Ana išlįsk iš ten arba mes ateisim pas tave! Dieve, ko tos moterys taip ilgai viską daro, Louis jau seniai išlindo...- Harry šūkavo už durų.
- Tu lygini moteris su Louis...- garsiai pradėjau juoktis atidarius vonios duris ir besirišdama dar šlapius plaukus. Su manim pradėjo juoktis ir kiti išskyrus Louis.
- Sorry, biče..- kumštelėjo Harry jam.
- Viskassssss! - Sophia sušuko apsikabinus Liam ir mes vėl su Louis priėjome prie jų ir mus surakino.
Vienu metu galvojau, kad viskas baigėsi, bet iš tiesų čia tik pradžia... Pradžia pragaro...