Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 57

Parašyta: 2017 Vasario 6d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 8d.
-------

- Jis jau visas geras pusvalandis kaip išvažiavęs į parduotuvę, dar negrįžo. - žiobtelėjau, bet greit užsičiaupiau. Mano nerimo pilnas žvilgsnis sutiko Louis. Tai jau dabar ir parduotuvės atsidarė Lolitos namuose? Ką ten parduoda? Glamones ir bučinius? 

- Supratom, eisim susirasti Niall dabar, nebetrukdom.- Louis atsikrenkštęs šyptelėjo mėgindamas vaidinti nerūpestingą. Suspaudęs mano delną jis nusitempė mane link virtuvės. 

- Jis melavo, taigi faktas, kad jis yra ten yra paslaptis.- sušnabždėjau prie rudaplaukio ausies einant. 

- Nesijaudink, vos jis pareis mes priremsim jį prie kampo.- Louis tyliai atsakė pasviręs prie manęs ir besidairydamas. 

- Atrodo lyg regztumėte kažkokį planą. Be manęs. - Sophios balsas už nugarų privertė mus krūptelėti. 

 - Nieko ypatingo, tik mūsų privatus gyvenimas.- Louis išsišiepė permesdamas savo surakintą ranką man per pečius. 

- Na tada nesikišime į jūsų lovos reikalus.- Niall balsas tarė už Soph. Kaip supratau jie čia į virtuvę atnešė kažką dėžėse. 

- Visų pirma, sveikas, o antra, ką jūs čia atnešėt? - Louis lyg perskaitęs mano mintis paklausė. Nelaukę atsakymo greit prisiplojom prie stalo ant kurio jie pastatė dėžes. 

- Nieko ypatingo. - Niall pravėrė savo atneštą dėžę. Pusę jos turinio sudarė plastikiniai puodeliai, o kitoje buvo suvyniotas kažkoks audinys, galbūt staltiesė. 

- Pagal jūsų veido išraiškas spėsiu, kad seniai jau jūs žiūrėjot į laikrodį. - Sophia suprunkštė sau panosėje pakratydama galvą.

- Oh, tiesa, mėnesio galas bei jūsų vakarėlis..- rudaplaukis šalia manęs numykia. 

- Nesuprantu kaip jums apsimoka tai taip dažnai rengti..- suraukiu kaktą pradėdama skaičiuoti visas išlaidas. 

- Ana, nesuk galvos dėl to, ko nežinai. Tau, bedarbei, tai milijonai, o mums, deja, centai, be to ir nemaža grupelė studentų retkarčiais sumeta mums pusę sumos, kadangi patys atsivelka pašvęsti. - Sophia išsišiepė praplėšus savo atneštą dėžę ir pradėdama traukti plastikinius puodelius.

 - Sakau, kodėl čia ateidavo gana jaunų žmonių.- suprunkščiu iš savo nesupratingumo ir pažvelgiu į Louis prisispaudusį prie manęs. Jo akis sutiko mano, mirktelėjo ir nusileido ant stalo kažką stebėdamos. Turėjau nuojautą, kad jis čia visą laiką į mane žiūrėjo, bet per daug nesureikšminau to padėdama viena ranka ištraukti draugams daiktus iš dėžių. 

 Po kiek laiko išgirdom ir lauko durų prasidarymą.

 - Gal kas ateis padėti? - Liam pavargęs balsas sušuko ir mes visi greit patraukėme pas jį. Vaikinas stovėjo laimingas su keliais maišais prie durų, o jo veide aiškiai matėsi nuovargis. Sophia nieko nesakius pabučiuoja Liam ir paėmusi vieną iš maišų patraukia link virtuvės. 

Niall linkteli pasisveikindamas ir iš kart paima likusius tris maišus išnešdamas paskui Soph. Liam šypteli mums ir nusispyręs batus jau norėjo pats nusekti paskui tuos du, bet Louis ranka sugriebė jo dilbį. 

- Liam, manau, mums reikia rimtai pasikalbėti. - vaikinas sutrikęs pažvelgia į Louis, o po to į mane.

- Na gerai, einam į virtuvę, gal nestovėkim čia koridoriuje. - jis keistai pažvelgia į Louis dar vis laikantį jo ranką.

 - Manau, mums reikėtų pasikalbėti atskirai. Apie Lolitą. - rudaplaukis taria pro dantis ir galėjau jausti, kaip jo kūnas įsitempia šalia manęs. Liam taipogi surimtėja bei iš kart patraukia į verandą, kuri matėsi pro stiklines duris svetainėje. Su vienom kojinėm jis išeina į lauką ir stoviniuoja ant medinėmis lentomis patiesto grindinio. 

Aš su Louis greitai, taipogi be batų, išeinam iš namo gerai uždarydami duris. Oras gana šiltas, bet lentos nuo žemės prisigėrusios stingdančio šalčio. Iš karto pradedu stoviniuoti nuo vienos kojos ant kitos pajutusi kaip šąla padai.

- Taigi, Liam, gal norėtum paaiškinti ką veikei pas Lolitą? - Louis tyliai paklausė prisitraukdamas mane arčiau savęs, kad nebetrypčiočiau. 

- Nieko kas liestų jus, kad ir ką matėt tai visai nėra jūsų reikalas, aišku? - Liam suburbuliavo po nosimi dar kartą apsižvalgydamas.

- Taigi tu sakai, kad tai ką darai su Lotila yra ne mūsų reikalas? - Louis tarė ir Liam jau norėjo linktelėti, bet to nepadarė, nes Louis pridūrė: - Kadangi tai tik tavo lovos reikalai, tiesa? 

- Klausykit, aš neišdavinėju Sophios, bet negaliu jums pasakyti ką ten veikiau... - Liam atsiduso susigūždamas.

- Kodėl? Negi tu mumis nepasitiki? Ar mes tau jau nebe vieni iš geriausių draugų? Gal jau susibūrei kekšių draugių būrį? - į pagalbą atėjau su savo mergaitiškais nervų tampymo klausimais, jie visada suveikia.

- Ne jūs dar vis mano draugai, tiesiog aš žinau kokie jūs, taigi to sakyti jums negaliu.. - Liam suraukė kaktą aiškindamas. 

- Tik draugai? Ir tu mumis nebepasitiki? Taip ir reikėjo sakyti... - liūdnu balsu numykiau nuleisdama galvą ir labiau prisitraukdama viena ranka prie Louis.

- Aš noriu pasipiršti Sophiai, aišku? Ir jau žinau kada. - Liam tarė priversdamas mano akus iššokti. - Patenkinti dabar? Sužinojot viską.

- Bet kam tu tai slepi nuo mūsų? Ir eini pas Lolitą? - Louis nesupratęs suraukė kaktą.

-Kaip ir sakiau, aš pažįstu jus, net paslapties išlaikyti nemokate, man tereikėjo užsiminti, kad apie tai galvoju ir jau po kelių valandų Harry tiesiai šviesiai iškišo Sophiai. Bei man visam pasiruošimui reikėjo žinoti daugiau ir apie Sophios norus. Negalėjau tavęs klausti, Ana, nes tuo pačiu metu tai sužinotų ir Louis bei padvigubėtų visko išaiškėjimas. Viky taipogi išplepėtų Harry. Man beliko vienintelis variantas: buvusi Sophios draugė Lola, jos draugavo dar prieš jums pasirodant, bet draugystė nutrūko vos Lolita pradėjo... duotis su visais. Žinojau, kad ji protinga mergina, paslaugi ir nekenktų Sophiai bei neišplepėtų nieko...

Liam nuleido galvą liūdnas lyg būtų kažkuo nusikaltęs ir garsiai atsiduso delnais patrindamas pavargusias akis.

- Taigi... dabar jūs žinote, bet ar galit prižadėti, kad išlaikysite paslaptį nuo visų? - vaikinas priešais surimtėjo perliedamas mus piktoku žvilgsniu. Pažvelgiau į Louis, o jis į mane. 

- Liam, branguti, mes dar ir ne  tokias paslaptis saugom...