Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 15

Parašyta: 2015 Gruodžio 10d.
Pataisyta: 2020 Kovo 23d.
------

Laiko yra mažai, rasiu durnių ir prisirakinsiu jį atgal, nes jis nebus tas, kuris vėl atims iš manęs pinigus.

- Hey, nežinot kur jis galėtų būti? - bėgau laiptais besirišdama plaukus ir šaukiau.

- Jaučiuosi lyg jo nepažinočiau, jei jis net nepranešė dalyvaujantis lenktynėse! - Harry dar vis buvo įžeistas.

- Aš rimtai, juk vis tiek jūs jo draugai. Yra koks skardis, klubas ar kokia vieta kur jis sulenda šūdinos nuotaikos? - šukaliojau skubėdama užsirišti batus.

- Parduotuvės aikštelė. Jis dažnai važiuodavo į prie miesto esančią didelę parduotuvės aikštelę vien tam, kad pasedėtų nieko neveikęs! - Liam spėjo sušukt man užtrenkus duris. Per tą kvaišą neturiu laiko net padėkoti už informaciją. Iš Sophios rūbų buvau apsivilkusi juodas timpas bei geltoną maikę su arbūzais kuri sunkiai dengė pilvą ir tai atrodė kvailai. Bėgau link savo namų, kad pasiimčiau motociklą, juk ta parduotuvė, kiek žinau, tolokai. Įbėgusi namus pasigriebiau odinę striukę, nes vėjas jau ir taip pakėlė man plaukus ant rankų, ir raktelius, o tada garaže sėdau ant jau savo 'mažutės' ir išvažiavau. Jaučiausi lyg lenktyniaudama dėl pinigų, nes beveik taip ir buvo, tik šįkart viskas priklausė nuo laiko. Privažiavusi parduotuvę įsukau į perpildytą mašinų aikštelę. Rimtai, kodėl čia turėjo būti tiek daug mašinų, kaip rasiu Louis?

- Louis! - šaukiau lėtai riedėdama pagal mašinų eiles, ieškodama raudono motociklo. O, raudonas motociklas štai čia! Lygiai toks pats kaip Louis! Oh, pala aš ant jo sėdžiu. Mano nevilties sarkazmas darosi nesveikas.

- Louis! - sušukau ir darydama aikštelėje labai lėtą posukį , užsiverčiau motociklą. Nu va, maladiec, pasikelk dabar jį...

-Šūdas! - sušnypščiau badydama ištraukti koją iš po tokio svorio. Tokiais momentais nesuprantu, kodėl dar vis nepradedu sportuoti ir augintis raumenų.

- Nevėkšla. - balsas iš viršaus pasakė ir motociklas pakilo nuo mano kojos.

-Dieve, čia tu? - nusijuokiau masažuodama koją, kai supratau, kad tai Louis balsas.

- Oh taip, aš Dievas vagiantis tavo motociklą..- pasakė jis ramiai lyg niekur nieko jį stumdamasis tolyn nuo manęs.

- Hey kur tu eini! Ir iš vis greičiau nešk subinę pas Liam, nes per tave prarasiu visus pinigus! Antrą kartą! - strykčiojau paskui jį, nes skaudėjo koją.

- Dar kartą primink man pinigus ir mesiu viską. - Louis stovėjo nusisukę atrodo piktas. Jis atvedė į vietą, kur stovėjo jo motociklas ir atsisėdo ant savojo, bet neužvedė.

- Tiesiog nebesiožiuok, gal atleisiu.- pavarčiau akis ir pati atsirėmiau į savo motociklą apžiūrinėdama ar nenubrozdintas.

- Man nereikia tavo atleidimo,iš kur sužinojai kur aš? - nuleidęs akis Louis braukė pirštu per nelygų paviršių.

- Liam. Pasirodo jis dar kažką žino apie savo draugą...- pavarčiau akis atsisėsdama normaliai ant motociklo.

- Nustok man tai priminti! - sušnypštė pro sukastus dantis.

- Tai bent jau paklausyk manęs ir važiuojam pas Liam! - netekus kantrybės sušukau ir pasukus motociklą užvedžiau ir pradėjau važiuoti link aikštelės išvažiavimo.

Kvaila. Iš vis, idėja čia atsivilkti buvo kvaila.

- Nesiožiuok, gal atleisiu! - Louis mėgdžiojo mane cypiančiu balseliu ir pasivijo mane net pralenkdamas. Jo motociklas pralėkė pro mane tolyn. Suurzgiau ir pradėjau jį vytis. Važiavome beveik vienoje linijoje, kai reikėjo sustoti Liam kieme.

- Soph, Liam! - sužviegiau įbėgusi į namus tempdamasi Louis paskui save.

- Mes čia! Ateinam! - Liam sušuko ir pasileido laiptais iš antro aukšto pasiruošęs surakinti.

- Viskas! Praėjo lygiai..- Sophia pažvelgė į laikrodį. - sustojo. Mano laikrodis sustojęs. - pasakė ji ir pradėjo juoktis.

- Aš tau paplosiu. - vaidinau piktą plodama jai prieš veidą.

- Jau grįžot? - Harry išlindo iš už kampo . - Woah, kažkur tris dienas dabar nepaleisim jūsų!

- Jaučiuosi kaip šuo..- Louis pavartė akis ir nusitempė mane prie sofos, kol visi juokėsi.

- Oh, Ana, nežadėjote eiti pas tave į namus daiktų išvykai? - Viky atsivilko su savo dideliu lagaminu kurį tikriausiai ką tik atsivežė.

- Aj jooo..- pavarčiau akis tingėdama.

- Namai dar vis tušti? - Louis suurzgė.

- Na, po pusvalandžio bus nebe...- vos man baigus Louis išpūtęs akis šoko ir pradėjo temptis mane į lauką.

-Šok šok! Turim paskubėti! - pats užlipęs ant savo motociklo pradėjo raginti. Atsisėdau už jo, bet būdama tokia maža turėjau vos ne persisverti dėl antrankio kai Louis laikė rankas prie gazo.

- Tai kvaila, aš nudribsiu, mano rankos per trumpos..- suurzgiau ir nulipau nuo motociklo. Louis piktas pavartė akis ir atsislinko toliau nuo priekio lyg duodamas ženklą sėsti priešais jį. Greit užšokau ten ir įsikabinau į vairo rankenas. Louis krūtinė prisispaudė prie mano nugaros, o jo ilgos rankos taip pat pasidėjo ant vairo.

- Aš vairuoju. - tyliai sumurmėjo man prie ausies ir keistas jausmas perskrodė vidų.

- Ką? Ne, aš priekyje tai aš ir...- mano žodžiai baigėsi cyptelėjimu kai jis staigiai pajudėjo iš vietos. Mano nugara stipriai atsitrenkė į jo krūtinę taip pajausdama jos vibravimą nuo juoko. Nebesakiau nieko, nes ir taip jaučiausi keistai. Louis kažkokia nuotaikų kaita.

*

- Pala, mano dantų šepetukas! - prisiminiau ko man dar reikia ir pasileidau temptis jį į vonią, bet vos tik ją pasiekus apačioje išgirdau durų rakinimą.

- Šūdas! - sušnypščiau ir vienu metu su Louis susižvalgėm. Negi vėl teks kęsti tas nesąmones??