Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 29

Parašyta: 2016 Balandžio 23d.
Pataisyta: 2020 Kovo 25d.
------
- Kaip manai, mums šokti maudytis? - Louis paklausė pasilenkęs prie mano ausies ir privertė akis iššokti ant kaktos. 

- Ne , tik ne tai! - cyptelėjau. Louis. Nusijuokė atleisdamas mane. - Įtikink mane labiau.

 - Louis...- suzyziau kaip mažas vaikas. 

- Tai visai neįkvepia nesimaudyti, galvok kažką įtikinamiau. - jis juokėsi iš manęs. 

- Nežinau, duosiu sulčių? - nusijuokiau pati, - O gal tu nori kažką pažaisti kol kiti maudysis? 

 - Tai skambėjo kaip siūlymas darželinukui..- Louis sukikeno, - bet nepraleisiu 21 klausimo žaidimo.

 - Galim, tik be iškrypimų.- atsipūčiau.

 - Taisykles čia aš diktuoju, mažute.- jis pasakė ir paskutinis žodis privertė mano mintis suaktyvėti, tik šį kartą nepuoliau niurzgėti. Gretai mokausi.

 - Tarkime.- šyptelėjau nekantraudama. Kelis kartus tai žaidžiau vakarėliuose, buvau gana girta, taigi neprisimenu nieko, tik žinau, kad baisiai linksma.

 - Aha, aš užduodu pirmą klausimą. Šokoladas ar braškės? - Louis išsišiepė. 

 - Ar tu rimtai? - nusijuokiau, - Braššokoladis.

 - Abiejų negalima.

 - Nežinau, šokoladas? - numykiau neapsisprendusi.- O tau?

 - Braškės,- iškišo liežuvį.- Gerai, ką čia paklausus.. Rūkai? - Louis nebesugalvojo ko klausti.

 - Ne, tai kenkia sveikatai.- atsakiau priversdama jį nusijuokti. 

- Išmokai tai iš mamos? - sukprunkštė.

 - Ne, tiesiog šalia sėdi gyvas raukšlėtas pavyzdys, kuris man parodo kodėl to nedaryti..- prikandau liežuvį matydama kaip Louis veidas surimtėja.

 - Tu ką tik mane pavadinai raukšlėtu? -prisimerkė įtartinai.

- Gal..- pradėjau kikenti kai sustojome prie visų paliktų daiktų krante.

 - Tu gal nežinai kaip raukšlės atrodo, nagi paliesk mano veidą ir pakartok, kad aš jau raukšlėtas.- išsišiepė is pradėdamas raginti.

 - Pff, nenoriu aš liest tų raukšlių..- suprunkščau vartydama akis, bet ji sugriebė mano ranką ir pridėjo prie savo žando.

 - Aš rimtai, perbrauk ir pasakyk, kad aš tikrai raukšlėtas.- Louis pradėjo juoktis iš mano drovumo ir sugriebęs mano kitą ranką pridėjo prie kito žando. Laikiau jo veidą rankomis, kai mūsų akys susidūrė ir tai privertė mane surimtėti. 

Pilve atsirado keistas jausmas, kuris buvo lyg išankstinis signalas, žinantis, kad kažkas atsitiks. Louis veidas pradėjo artėti prie manojo. Protas liepė patraukti rankas nuo jo žandų ir atstumti jį, bet kūnas net neketino klausyti. Mano rankos lėtai perbraukė per vaikino žandus ir kaklą pasilikdamos ant pečių. Jo oda buvo visiškai lygi ir švelni, o tai vertė trokšti perbraukti rankomis per ją dar kartą. 

Mūsų veidai suartėjo dar labiau, o lūpos netikėtai susiglaudė. Louis rankos suėmė mano smakrą, o lūpos įnirtingai pradėjo bučiuoti manąsias, kurios vos gaudėsi ką reikia daryti. Vaikinas lėtai pradėjo mane lenkti, taigi mes lėtai ir neatitraukdami vienas nuo kito lūpų sugebėjome atsigulti. Louis rankomis pasirėmęs prie mano galvos kabojo viršuje. Mano rankos nuo jo pečių persikėlė ant jo krūtinės kai...

 - Woah, gal kas pasiėmęs fotoaparatą? - Harry šūktelėjo rodydamas į mus ir mūsų bučinys nutrūko. Louis galva pasislėpė mano kaklo įlenkyje.

 - Harry, tik pabandyk kažką fotografuoti ir tavo snukis bus užkastas smėlyje! - Louis sušuko nepakeldamas galvos ir Harry tai išgirdęs pradėjo garsiai juoktis. 

- Ammm, Louis? - numykiau jausdamasi labai nejaukiai, kai jis kabojo virš manęs, o jo kvėpavimas atsimušė į kaklą.

 - Oh tiesa..- sukikeno jis nusiridendamas šalimais. Greit atsisėdau ir apsivaliau nugarą, kad nebūtų aplipusi šiukšlėmis.

 - Manykim, kad nieko tarp mūsų nebuvo..- susijaudinusi sumikčiojau slėpdama savo rausvus žandus. Man tai buvo kažkas wow, o jam tai kasdienybė..

 - Man tinka, o ką sakysi kitiems? - Louis sumurmėjo užsimerkęs.

 - Naa, jie dar vis galvoja, kad mes pora tai.. Tegu jie mano taip ir toliau.- trūkteliu pečiais. Pasižiūriu į Louis gulintį ant nugaros ir užsimerkusį, kai mano akys nulekia į ten kur neturėtų.

 - Am, Louis? - numykiu jau visa raudona kaip pomidoras. 

- Taip? - prasimerkia ir atsirėmęs alkūne pasikėlęs pažiūri į mane.

 - Ten, apačioje...- sušnabždu nusisukdama.

 - O šūdas...- nusikeikia jis greit pašokdamas.- Liam, atrakink mus penkioms minutėms, juk mes jau galim! - šūkteli jis draugams atsukęs nugarą.

 - Biče, raktas tai palapinėje liko! - numykia Liam. 

- Labai ačiū, biče, dabar turėsim vilktis iki ten! - Louis suirzęs šūkteli ir pakelia mane nuo žemės, o tada pradeda temti keliu kuriuo atėjome.

- Atleisk gi!- Liam dar šaukia, bet mes gretai tolstame.

- Gal galim lėčiau, man pompa..- dūsauju.

 - Ne, nes mes skubame.- Louis atsako.

 - Tipo tik dėl tavo nevaldomų hormonų aš turiu kankintis beveik bėgdama? - suburbu nepatenkinta ir mosteliu į jo kelnes, kuriose yra iškilimas. 

- Žiūriu išdrąsėjai kažko čia..- suprunkščia jis, - Kadangi viskas tavo kaltė, tai gal galėsi ir sutvarkyti? - nusijuokia su paskutiniais žodžiais priversdamas mane susiraukti.

 - Kekšius..- sušnabždu sudrebėdama.

 - Ką tu pasakei? - Louis išgirdęs atsisuka rimta veido išraiška ir sustoja.