Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 49

Parašyta: 2016 Spalio 29d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 7d.
------

- Su gimimo diena, su gimimo diena! Su gimimo, su gimimo....- mane prižadino tylus vaikino niūniavimas man į ausį. Suraukiau nosį ir ranka užsidengiau galvą. - Su gimimo diena.... 

- Jei dar neužsikiši, sukišiu plytą tau į šikną.- suurzgiau nepatenkinta. Louis tik garsiai nusijuokė atsitraukdamas nuo manęs.

 - O kaip man tave žadint, reikia kokios užvedančios melodijos rytui.- atkirto jis. 

- Na, deja tai visai neužveda, kadangi šiandien ne mano gimtadienis...- pavarčiau net užmerktas akis pasitrindama veidą. 

- Bet nesakyk, kad nenorėtum jo dabar.- rudaplaukis vėl kikeno šalia manęs. Suurzgiau garsiai dėl jo erzinančios rytinės pusės ir apsiverčiau ant nugaros. Mano veidą apšvietė dienos spinduliai. 

- Tu nepakenčiamas...- atsidusau pasirangydama ir taip mėgindama ijungti savo raumenis. 

- Brangute, dar šešios dienelės ir viskas...- Louis priminė suimdamas mano ranką ir padėdamas atsikelti. 

 - Dar šimtas keturiasdešimt keturios valandos ir tai visai neguodžia...- nusižiovavau ir patraukiau į vonią paskui vaikiną. Pakeliui pagriebiau ausinukus ir greit užsidėjau, sau ramiai užsimerkdama ir stovėdama ten. Kai Louis baigė savo reikalus aš susitvarkiau savo ir galiausiai po didelių kančių mes apsirengę nustriuoksėjom žemyn į virtuvę. 

- Labas rytas nematytas...- jo mama sudainavo kaip visada jau besisukdama virtuvėje. 

 - Sveiki...- atsakiau jai, kol rudaplaukis šalia manęs tik kažką numykė.

Nieko daugiau nekomentavę mes sudribom kėdėse prie stalo ir laukėm kol mums bus paduoti pusryčiai. Gavę savo lėkštes kiaušinienių padėkojom ir puolėm ryti. Kaip išbadėjusios laukinės karvės. Louis mama jau nieko nebekomentavus pavartė akis ir pasiėmusi savo lėkštę išėjo į svetainę, o praeidama dar rudaplaukiui su kavos šaukšteliu per pakaušį užtaikė. 

Kadangi jis jau žinojo už ką tai tik sukikeno išsišiepdamas pilna burna maisto. 

- Nepamiršk kur mes šiandien einam. - kilstelėjau šakutę prisimindama pati. 

- Taip, pas Liam į namus, vėl nusigersim, dar mėnesiui susirakinsim...- nusijuokė jis atstumdamas nuo savęs jau tuščią lėkštę. Linktelėjau su atodūsiu pritardama ir pabaigiau savo maistą. Nieko nebelaukę susirinkom reikiamus daiktus ir patraukėme link mūsų buveine jau tapusių Liam namų.

 Būtume važiavę motociklu, bet apsirieję penkias minutes supratom koks tai beviltiškas planas. Jau būnant prie durų aš ištiesiau ranką prie skambučio, tik Louis ją numušė. 

- Kokia tu senamadiška..- dramatiškai atsiduso nieko nelaukdamas ir praplėšdamas duris. 

- Brangioji, aš namie! - Louis sušuko nusitempdamas mane į svetainę. 

 - Nejuokink...- Sophia suprunkštė pakildama nuo sofos. Čia ji buvo viena su Viky. 

 - Kur vaikinai? - Louis paklausė apsidairydamas kol mes dar kabinėjomės vienai kitai ant kaklų besisveikindamos. 

- Apšnekinėja savo naujus pirkinius galiniam kieme...- Viky sukikeno vėl sudribdama su Soph ant sofos tuo pačiu metu.

Rudaplaukis nieko nebesakęs pradėjo eiti link įstiklinto išėjimo į galinį kiemą. 

- Klausyk, bent jau mano nuomone, tai tikrai prasta idėja..- pamačiau visus tris vaikinus sėdinčius už kampo ant laiptų. Vos mums priėjus jie greit atsisuko ir pakilę pasisveikino su Louis bei manim. 

 - Apie kokias čia blogas idėjas kalbat? - Louis paklausė. 

- Na, čia dar tik Harry nuomonė..- Niall iškėlė rankas lyg pasiduodamas. 

- Ei, atsiprašau Louis ir aišku Ana, bet manau tai reikalai tik tarp vaikinų... Nelabai norėčiau nutekančių gandų, jie sugadintų viską. - Liam atsiprašomai pažvelgė į Louis ir mane. Aišku, kol aš būsiu čia jis nenorė to aptarinėti... 

- Klausyk, aš tau prižadu, kad būsiu atsakingas jei ji išpasakos kažkam tai. Greičiau sakyk netampęs nervų.- rudaplaukis prirakintas prie manęs atsiduso išsišiepdamas. 

- Liam nori pasipiršti Sophia'i...- Niall greit pasakė. Žiobtelėjau kol mano žvilgsnis lakstė tarp visų vaikinų.

 - Rimtas žingsnis..- Louis suraukė antakius perbraukdamas pirštais per smakrą. 

- Lyg nežinočiau. Bet mes gi nebemaži vaikai, kiek metų draugavom mes. Aišku, keistai skamba, kad po mėnesio nuo pasiūlymo tapti pora jau peršuosi, bet vis tiek, nematau ko reikia laukti...- Liam atsikrenkštė ir susikrimtęs pasitrynė sprandą. 

- Kad nebūtų po to dėl ko gailėtis...- Harry pakratė galvą. - Tavo vietoje, sakau tau, nedaryčiau tokių skubių sprendimų.. Palauk dar kažkiek, po to pradėk duoti užuomenas, išsiaiškinsi ar ji to taip pat nori, o jei ne, tai bent gėdos neapturėsi...

- Harry, kad ir kiek jis lauktų ar nelauktų Sophia vis tiek sutiktų. - įsiterpiau neiškentus. - Galbūt Liam reikia paprasčiausiai gerai viską suplanuoti, na ir aišku, visai praverstų pasidomėjimas ar ji pati nemanytų, kad tai skubota. Sutikusi ji gali pasijausti dar labiau suvaržyta, o jei dar gailėtis pradės.... - baigiau aiškinti, kol visi tik rimtai žiūrėjo į mane. 

 - Ana, tu čia turėjai būti kaip nematoma dvasia, neskleidžianti patarimų..- Louis nenuleido rimto žvilgsnio nuo manęs. 

- Bet nesakyk, kad patarimas blogas.- Niall kilstelėjo antakius mostelėdamas į mane. Išsišiepiau kaip gavusi saldainį ir niūktelėjau prirakintui rudaplaukiui šalia. 

- Žodžiu, daug planų apmąstyti, o dabar grįžtam į vidų kol jos nepradėjo kažko įtarinėti. - Liam atsikrenkštė ir visi patraukėme atgal. 

- Prisimink, Ana, nė žodelio apie tai joms, o tai jos neapsidžiaugs taip pat, kai išpliurpsiu jūsų meilės komentarus...- Louis suprunkštė uždėdamas ranką man ant peties. Žiobtelėjau iš šoko, ar jis man grasina, kad pasakys vaikiams, kaip mes ten jų bučinius aptarinėjom ir visą kitą? Oh, mane merginos užmuštų. 

- Rimtai Lou, tu girdėjai jų pletkus? Nu greit sakyk ką ten apie mane kalbėjo.- Harry greit šoko prie mūsų besijuokdamas. Louis jau žiojosi kažką atsakyti, bet nenorėdama, kad jis tai iš viso komentuotų greitu judesiu priplojau savo laisvą ranką jam prie lūpų. 

- Louis net nenori kalbėti ta tema...- išsišiepiau atsisukusi į garbaniaus pusę.

 Louis nusimetė mano ranką sau nuo burnos besijuokdamas. 

 - Gaila, tikrai gaila...- Harry dramatiškai atsiduso ir įžengė paskui kitus į vidų. 

- Kas gaila? - Viky nuo sofos atsisukusi smalsiai paklausė. 

 - Tiesiog gaila, kad Harry vėl pradės šiandien vest tiesą drąsą...- Louis sumelavo nusijuokdamas. Oh velnias rimtai. Dabar belieka tikėtis, kad negausiu dar vieno mėnesio tokių kančių....