Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 40

Parašyta: 2016 Birželio 27d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 6d.
------

Ana P.O.V.

Prabundu nuo nugaros skausmų, tikriausiai vėl užmigau kaip nors nepatogiai susirangiusi. Pramerkiau sulipusias akis ir šoktelėjau atgal, priešais veidą pamačiusi mašinos dalis.

 - Auč, atsargiau tu ten, mes tuoj būsim namie..- Louis tylus balsas sukikeno viršui priversdamas dar labiau išsigąsti mane. 

 - Feh, Lou, ką aš ten veikiau? - susiraukusi pasitryniau veidą. 

- Tikriausiai sapnavai, kad mašiną remontuoji..- prikando jis lūpą tvardydamasis nuo garsaus juoko. Pažvelgiau atgal ir pamačiau susirangiusias ten dvi mažas mergaites... Oh, ne, ten Viky su Harry nusuktu veidu į kitą pusę... 

- Gražuoliai! - sudainavau persisvėrusi į galą. Jų galvos vos ne vos paliko iš miegų. 

- Kiek dar liko? - Viky nusižiovavo garsiai. 

- Mažai, labai mažai. - Louis šyptelėjo pažvelgdamas į juos pro veidrodėlį. 

- Ir tu sakai, kad nemiegojai visą kelią važiuodamas be sustojimo? - Harry žioptelėjo. 

- Padėtis valdoma, išgėriau tris puodelius kavos, o Niall, kiek girdėjau, prieš kelionę priekyje pasidėjo energetinių gėrimų.- sukikeno rudaplaukis. 

 - Kaip jūs čia viską apgalvoję..- Viky pavartė akis raižydamasi. 

- Taip, taigi pabūkime tyloje paskutinius kilometrus ir galėsit mėgautis nesutvarkytais Liam namais į kuriuos vykstame.- Louis linksmai pasakė pasimuistydamas vietoje ir toliau susitelkdamas į kelią. Šyptelėjau pati sau žvelgdama pro langą, bet šypsena nukrito, kai prisiminiau, kad nenoriu grįžti namo.

Pajaučiau tikrą laisvę, nesuvaržytą grįžimu į keistus namus ir nebenoriu, kad tai baigtųsi. Galbūt... šį mėnesį mums baigti pas Louis? Oh pala, mes truputėlį susipykę.

 Na, tik aš turėčiau paskutiniu metu pykti, bet mano silpnavališkumas reikalauja jam atleisti. Kiekvieną jo geresnį darbą užskaitau kaip atsiprašymą po kiekvieno blogo.

 O kaip paskutinis mūsų barnis? Kas po jo nutiko gero? Ar užskaityti, kad jis leido man išsimiegoti ir atsibusti skaudančia nugara? 

Jei kas nors man vairuojant dribtų ant kelių, tai tą tikriausiai trankyčiau kol atsibustų ir atsiknistų. Taip, tai užskaitysiu kaip... pusę atsiprašymo, iki visiško atleidimo jam trūksta mažai. 

- Matau Liam kiemą! - Viky sucypė man prie ausies ir aš pašokau. 

- Ramiau, vos galvos netrenkiau į stogą..- nusijuokiau pažvelgdama pro langą ir pamatydama, kaip įsukame į kiemą. Niall su Sophia ir Liam išlipo iš priekyje buvusios mašinos ir mums pamojavo. 

Praplėšėm su Louis savo dureles vienu metu, vienas kitą trūktelėdami į savo puses. Aiktelėjau antrankiui timptelėjus mano ranką, o rudaplaukis tyliai suuzgė. 

- Staigiai ropoji mano pusėn.- nepatenkintas suburbuliavo. 

- Na jau ne, aš įropojau, tu išroposi, nesiruošiu vėl čia kankintis.- pavarčiau akis nepasiduodama.

- Žiūrėk, tu... - Louis pradėjo, bet greit nutraukiau jį.

- Lalalaaaaa, nieko negirdžiuu... - o tuomet tik griet pamačiau, kaip jis įpykęs peršoka per sėdynes į mano pusę, - O tave greit galima perkalbėti. - nusijuokiau patenkinta.

- Vėliau atkeršysiu, nesijaudink. - rudaplaukis šyptelėjo mane išgąsdindamas. Ar tai buvo grasinimas? Tikiuosi ne...

Susirinkome visus savo daiktus ir sumetėm juos ant žolės.

- tai buvo baisiausia išvykos dalis, daugiau niekada nebesidėsiu tiek daiktų... - Sophia atsiduso, kai jau sėdėjome pas juos svetainėje. 

- Ir dar norėčiau priminti, kad jūs ne savo namuose. - Liam užsimerkęs su šypsena gulėjo ant sofos.

-Ei, taip nesąžininga! - blondinas pabudo šalimais.

- Pritariu. - Sophia patempė lūpą.

- Tu pritari tik dėl to, nes nenori susipažinti su mano tėvais...

- Liam, tavo tėvai atvažiuoja patikrinti ar duoti tau namą buvo gera idėja? - nusijuokiau.

- Taip, rytoj, o Soph bijo jų... - vaikinas suprunkštė pasitrindamas veidą delnais.

- Šeimyninė drama. - Harry šyptelėjo, - tai tipo mus išveji dabar?

- Taip, bet tik trumpam. - Liam pakilo iš vietos parodydamas į duris, - Kas pirmas išeis, tą pirmą atgal įleisiu.

Nesupratau, kas čia per nevykęs juokelis buvo, bet visi pašokę puolė prie durų. Net Louis pradėjo mane tempti link išėjimo. Viky atrodė nesusipratusi šiame veiksme taip pat, bet Harry jau išėjęs atsisuko ir pridūrė jai:

- Kas pirmas, tas vedėjas tiesa drąsa žaidime, kurį žaisim vėl susitikę.

- Ir kaip netikėta, kad tai vėl tu... - Louis garsiai atsiduso. 

- O taip, vaikyčiai! Kas dar norės susirakinti? - garbanius eidamas atbulas žiūrėjo į mus ir džiūgavo. 

- Ana, Viky, susitiksim rytoj vakare! - Sophia cyptelėjo kažką prisiminusi.

- O tai tavo ir Liam tėvų susitikimas? - suraukiau kaktą nesupratusi. 

- Manau, kad jie nemiegos tokiu laiku, kokiu prasideda lenktynės. - mirktelėjo ji ir dingo už durų. Viky ir Harry pamojavę įsėdo į mašiną ir išsuko iš kiemo, kol aš su Louis dar stovėjome pievoje. 

- Lenktynės? O velnias rimtai! - rudaplaukis delnu trinktelėjo sau per kaktą.

- Tai pats blogiausias mėnesis mano gyvenime... - suinkščiau, - O dar norėjau ten dalyvauti. 

- Tu ir dalyvausi. Kartu su manimi. Bei mano motociklu. Porų lenktynėse. - Louis balsas buvo rimtas.

- Nesupratau? - atsisukau į jį pakeltu antakiu.

- Tik dabar atsiminiau, kad ant manęs yra jau pastatyti keli tūkstančiai. Jei nedalyvausiu ir nelaimėsiu, tas žmogus rimtai įtūš, o jei laimėsiu, gausiu savo dalį. - jis tyliai pasakė lyg kalbėdamas su savimi, o tuomet pradėjo tempti mane link savo namų, - Negaišk laiko, turim spėti pasiruošti tavo baisiausiam košmarui.