Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 54

 Parašyta: 2016 Gruodžio 14d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 8d.
------

Pabudau nuo krutėjimo ir judėjimo. Suurzgiau nepatenkinta ir suraukiau kaktą. 

- Am, labas rytas, Ana, gal dar geriau neprasimerk.- Louis tarė, o aš nesupratus lėtai pramerkiau akis, kurias su aiktelėjimu greit vėl užmerkiau. 

- Sakiau.- nusijuokė vaikinas šalimais. 

- Aš nieko nemačiau! - greit sumaliau dar ir nusisukdama.

 - Tikiu tavim, tikiu...- galėjau jausto jo žodžiuose šypseną, kai jis užsisegė kelnes ir nuleido tualeto vandenį. 

- Kaip mes čia atsidūrėm? Ar mes miegojom tualete? -sutrikusi paklausiau. 

- Ana gal geriau prasimerk kol neprikūrei legendų.- Louis vos tvardėsi nuo stipraus juoko. Pramerkusi akis greit pamačiau, kad aš sėdžiu ant kėdės. 

- Vakar tu užmigai dar nepriėjus namų, žinok vos parvilkau miegančią sau ant nugaros! Ir kadangi atrodei dar neišsimiegojusi pasisodinau tave ant savo kėdės su ratukais ir keliavau sau ramus po namus su darbais. Ji plati ir minkšta, net nepastebėjai, kad esi nebe lovoje!

Klausiausi šito genealaus šikniaus negalėdama patikėti koks jis išradingas. 

- Sekantį kartą į karutį lovą įtaisyk ir vežiokis mane visur miegančią..- pasitryniau akis mieguista.

- Būtinai tai išmėginsiu.- rudaplaukis linktelėjo, o nuo jo veido vis nedingo šypsena. Kažkas geros nuotaikos. 

- Ko toks linksmas? - pakilau nuo kėdės ir kol jis plovė rankas nusiprausiau veidą.

 - Geras rytas ir tiek. Bei tavo pusryčiai garuoja ant stalo. Mano mama išvyko darbo reikalais.- Louis tarė pastumdamas mane link išėjimo. Šyptelėjau jam pati, kol man į rankas nebuvo įduota adata su siūlais.

 Suurzgiau iš nepasitenkinimo atsisėsdama ant lovos, o Louis besijuokdamas nusiplėšė seną maikę užsidėdamas naują, jau su paruošta rankove užsiuvimui. 

- Šitas dalykas buvo tavo geriausia idėja per visą mėnesį, leisiu tau pasimėgauti paskutiniais užsiuvimais.- jis patenkintas atsisėdo šalia ir iš kart pasisukęs atsigulė ant nugaros, galvą man padėdamas ant kelių. Atsidusau persisverdama ir pradėdama siūti jo rankovės perkirptus galus. Louis nekomentuodamas išgulėjo kelias minutes.

 Nežinojau ar jis užmigo ar ką, bet labiau nuleidus galvą pamačiau kur jo akys susikoncentravusios buvo visą laiką. Staigiu judesiu atsitraukiau ir trenkiau delnu jam per krūtinę.

 - Ar taip prašaisi kad ir akis išdurčiau? Iškrypėlis.- suurzgiau jausdama kaip mano veidas kaista.

- Na atleisk, kad nepraleidžiu progos mėgautis gražiais vaizdais, branginu paskutines akimirkas.- sukikeno Louis visai nejausdamas gėdos.

 - Na, aš tau nepuolu čiupinėti kelnių turinio ar spoksoti kaip tu persirenginėji, kad kažką pamatyčiau, taigi malonėk nespoksoti man į krūtinę, kad ir kur ji būtų. - suburbuliavau nukirpdama siūlą ir padėjus reikmenis ant stalo nustūmiau vaikiną sau nuo kelių. 

- Ana, pagyvenk truputį. Ir nebūk snobė.- rudaplaukis atsiduso su šypsena pakildamas ir pradėdamas mane vestis iš kambario.

- Kaip tu manai ką aš veikiu tiek laiko? Merdėju? Ir aš nesu snobė, tiesiog mano linksmybių sąraše dar nėra įtrauktos nešvankybės.- greit atkirtau pagaliau išsišiepdama, kadangi atėjome virtuvėn. 

- Taip tu neklydai, Ana, tavo linksmybių sąraše DAR to nėra. Bet jei norėsi, aš visada tavo paslaugoms, galim susitarti kaip tik nori. - Louis prikando lūpą pastumdamas man lėkštę su sumuštinukais ir sulčių stiklinę.

 - Aha, pagalvosiu apie tai.- suprunkščiau nejaukiai savo makaulę užkišdama maistu. Ana, kad ir kokios kvailos mintys tavo galvoje, net nemėgink apgalvoti jo pasiūlymo!Dabar lyg specialiai bevalgant tik tos kvailos mintys ir tėra galvoje... 

- Lou, o dar vis galioja tas dalykas, kad kas įvyks šiame mėnesyje bus pamiršta, na lyg niekur nieko. - pilna burna paklausiau pakėlus akis. 

- Negaliu nutuokti apie ką tu galvoji, bet visiems tavo norams atsakymas yra vienodas. Kai tą taisyklę sugalvojom, ji pradėjo galioti visam mėnesiui. Iki pat pabaigos. Taigi ar aš mačiau tavo krūtinę ar nemačiau, visko pabaigoj privalėsiu tai pamiršti. Kaip ir tu mano draugužį. Na nebent po viso ko dar pasilinksmint užsinorėsi. - Louis išsišiepęs pažvelgė į mane, stebėdamas kaip reaguosiu. Mano burna prasivėrė ir tegalėjau spoksoti į jį virškindama jo pasakytą informaciją. 

- Pala pala, Louis. Visų pirma, su tavim aš gult tikrai neketinu. Antra, aš tavo draugužio net nemačiau ir trečia, ar tu po velniais matei mano krūtinę?- išpyliau greitakalbe, priversdama rudaplaukį juoktis.

- Ana, labai į ateitį nežadėk. Ką ten žinai, gal liksiu gražiausias vaikinukas, tavo vienintelis variantas. Ir jei tu mano draugužio nematei, tai nežinau kaip sugebėjai per tiek keistų atsitiktinumų to išvengti, kadangi aš tavo krūtinę tikrai mačiau, iš arti ar iš toli, uždengtą ar atvirą ir nėra čia ko slėpti. - Louis išdėstė kol mano veidas tik raudonavo. Na gerai, gal aš ten ir mačiau kažką, bet sakyti jam tikrai nepulsiu, kaip jis tai padarė pats dabar. 

- Iškrypėlis.- prisigrūdau maisto burnon ir nuleidau galvą mėgindama savo veidui grąžinti normalią spalvą. 

- Tik nereikia. - jis prunkštelėjo atsilošdamas kėdėje.- Vienintelis dalykas, kurį tau pažadu, tai tas, kad po šito gal nebebūsime tokie priešai. 

- Na dėl šito tai jau sutinku.- šypteliu pakildama iš vietos ir kartu pakeldama jį su savimi. Padėjau išvalgytą lėkštę ir patraukiau vėl atgal ten iš kur ir atėjome.

 - Aš bent tikrai su tavimi elgsiuosi draugiškai, o tu? Gali tai prižadėti? - rudaplaukis paklausė lipdamas laiptais į savo kambarį paskui mane. 

- Prižadu, tikrai prižadu, kad, kai man bus tos dienos, aš ateisiu tavęs paerzinti. Išsidrėbsiu tavo sofoje ir tu kaip vergas man šukuosi plaukus.- šyptelėjau patenkinta. 

- O tu visada būsi čia laukiama, bet kaip galiu būti užtikrintas, kad po viso to tu paprasčiausiai nepradėsi manęs ignoruoti? - Louis nepasidavė. Atsidusau pagriebdama savo tašę nuo žemės. Kištelėjau ten ranką ir po minutės ištraukiau savo gėlėtą skėtį. 

- Štai. Imk ir turėkis.- sukišau jam į delną jį.

- Kaip suprasti? Kam man tas tavo skėtis ir iš vis kam čia jį atsinešei? - vaikinas visai sutriko. 

- Turėjau jį, nes dabar vasara, vos pakaista oras dangus pradeda verkti. Duodu tau savo skėtį nes prašei užtikrintumo, kad sugrįšiu. Tai va, laikyk jį čia ir aš ateisiu pas tave vienaip ar kitaip po viso šio mėnesio.