Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 61

Parašyta: 2017 Kovo 23d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 8d.
-------

Trenkiau savo raudoną veidą į pagalvę visiškai pasislėpdama. 

- Tik pabandyk kažkur nukrypti nuo kurso ir nukaposiu pirštus.- suburbuliaviau pasisukdama į šoną įkvėpti.

- Nejudėk tik, o tai netyčia nukrypsiu.- Louis sukikeno rankomis pasiekdamas mano pečius ir suspausdamas juos delnais. 

Pripažinsiu, kai jo nykščiai tuo pačiu metu sulindo į mano kaklo odą, mano akys iš malonumo užsivertė aukštyn.  Nebekomentavau jo darbo tik prasižiojusi mėgavausi masažu, bandydama nepriseilėti jam ant pagalvės. Jau seniai buvau to pasiilgus.

- Hmmm, ir šonus...- suurzgiau beveik miegodama, kai vaikino šiltos rankos lakstė man ant liemens. Louis paklausė manęs ir jo pirštai nukeliavo man per šonus. Rankoms skirtingose pusėse pasiekus pilvą ir su stipriu braukimu grįžus atgal ant nugaros pasijaučiau, kaip tikram rojuje. Tik kai jis pradėjo kartoti judesį kiek aukščiau pilvo, mano akys prasiplėšė.

- Trauk rankas.- suuzgiau, bet jis buvo greitesnis. Jo viena ranka palindusi po manimi išlindo kitame šone, jo krūtinė prisiglaudė man prie nugaros, o iškvepiamas oras atsitrenkė į kaklo odą. Palindusi jo ranka nesiekė mano krūtinės, bet mažai trūko.

Tegalėjau jausti, kaip į mano veidą suteka kraujas ir jis tampa vis raudonesnis. Nejudėjau nenorėdama dar labiau visko pakeisti, tik mano pilvas sulindo man į šonkaulius nuo prisilietimo.

- Visada norėjau taip padaryti...- rudaplaukis sukikeno tyliai man prie ausies, jo šiltas oras atsimušantis į mane baisiai trikdė.

- Padarei, dabar gali ir atsitraukti. - nežinau, kaip dar sugebėjau išspausti žodžius.

- Aš dar ir kitką norėjau padaryti..- jo šypseną jaučiau sau kakle.

- Nukaposiu pirštus. - išspaudžiau ankstesnį grasinimą.

- Ramiai, atsipalaiduok... - Louis sušnabždėjo lėtai ištraukdamas ranką iš po manęs. Tačiau jo kūnas liko palinkęs man prie nugaros. Jau norėjau kažką pakomentuoti, bet žodžiai užstrigo gerklėje, kai jo šiltos drėgnos lūpos prisilietė prie kaklo slankstelių nugaroje.  Lėtai jos pakilo ir vėl prisispaudė kiek žemiau. Tylėjau gyliai kvėpuodama, kol Louis lūpos keliavo mano nugara, tiesiai per stuburą žemyn.

Jo lūpos sustojo ties mano kelnių juosmenio pradžia. Lengvai kilstelėjau galvą pažvelgdama už savęs į jį.Rudaplaukis kvailai šyptelėjo pakeldamas galvą ir pažvelgdamas į mane.Tik dar labiau paraudonavau ir trenkiau galvą atgal į pagalvę.

- Lou..- numykiau bejėgiškai ir vos slėpdama mažą šypsenėlę lūpų kampe, net nežinau, dėl ko čia šypsotis man reikėtų.

Vaikinas garsiai suprunkštė greit pakildamas virš manęs ir pasiremdamas keliais bei viena ranka į čiužinį.

- Gerai, nebeerzinsiu... - jis greit pasilenkė lūpomis priliesdamas man petį ir pajutau kaip visas jo svoris nusileidžia šalia manęs šone. Louis akys susitiko su mano, nuo jo veido nenukrito kvaila šypsena, kol tuo tarpu aš svajojau, kad man taip nejudant imčiau ir prasmegčiau čiužinyje.- Taip ir gulėsi nejudėdama?

- Užčiaupk savo srebtuvę ir geriau paduok man mano kuprinę, ji turėtų kaip visada būti po lova... - suburbuliavau po nosimi dar vis jausdama kaip karštis nuo žandų nedingsta.

- Tiesa, ten tu viską slepi... - Louis nenustojo juokauti. - Nenustebčiau, jei ten ir neplautų lėkščių rasčiau. - jo balsas bandė manyje pažadinti susierzinimą, bet aš tik pavarčiau akis ir laisva ranka sugraibiau antklodę po savimi. Vinguriuodama atsisėdau ant lovos prisidengdama priekį prispausta medžiaga. Louis galiausiai viena ranka sugraibęs ištraukė  vieną iš mano liemenėlių ir kaip visiškas vaikas, mojuodamas ją numetė man ant kelių.

- Pas tave jos tokios... Mergaitiškos.. - rudaplaukis suprunkštė alkūne nustumdamas mano nebereikalingą kuprinę ir atsiguldamas ant nugaros.

- Na ačiū už komplimentus, neketinau sau niekada pirkti berniukiškų. - vėl pavarčiau akis sugraibydama ją nuo kelių. Louis nieko nesakė tik stebėjo mane, kol aš dar vis raudona bandžiau užsisegti liemenėlę nugaroje ir tuo pačiu metu nepaleisti antklodės po ja. 

Galų gale kažkaip tai sugebėjau padaryti ir tuomet užsismaukiau aukštyn laisvos rankos petnešą. Surakintos teko atsegti ir užsegti teisingai, kadangi rankos perkišti negalėjau. 

- Bravo. - Louis dar vis kvailai vypsojo atsisukęs į mane. Nieko neatsakius greitu judesiu išsitraukiau po liemenėle prispaustą antklodę ir sudribau lovoje.

- O dabar miegok. - sušnabždėjau pagaliau atsipalaiduodama. Rudaplaukis linktelėjo, garsiai nieko nesakydamas. Dar kiek pagulėjęs ant nugaros atsisėdo lovoje ir išjungęs lempą tamsoje nusimovė kelnes. Palindau po kaldra ir vaikinas greit palindo šalia.

- Ateik. - jo balse dar girdėjosi šypsena, kai jo rankos pradėjo siekti mano liemens. Greit jas numušiau.

- Neketinu glaustytis, kai tu taip tyčiojiesi iš manęs. - suburbuliavau nors jau pati išsiviepiau supratusi, kokioje juokingoje situacijoje dar neseniai buvau.

- Ei, aš tik norėjau tau pralinksminti šią dieną. - Louis numykė, pro langą sklindanti prieblanda leido man matyti erzinančią šypseną. 

- Jau ne diena, o naktis. - pavarčiau akis.

- Aš specialiai nenusivilkau marškinėlių... - vaikino balsas sušnabždėjo, kai jis prilietė surakintą ranką ir supynė pirštus. Nesipriešinau ir prisislinkau arčiau jo padėdama galvą ant jo peties. 

- Tik nesičiupinėk. - vyptelėjau jau užsimerkusi.

- O tu nejudėk, ir nečiupinėsiu. - dar išgirdau jo mieguistą atsakymą ir pagaliau leidau sau visiškai atsipalaiduoti....