Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 5

Parašyta: 2015 Rugsėjį

Pataisyta: 2020 Kovo 23d.

------

- Tai ne žinai, mano pavardė tik šiaip keičiasi nuo mamos...- pavarčiau akis susinervinus. Tai nėra mano pati mėgstamiausia pokalbių tema.
- Ah jo, tiesa...- numykė jis kažką.
- Taigi...- neturėjau ką pasakyti, o tyla tiesiog baugino.
- Jo... Jau vėlu..- Louis pasakė ir nusižiovavo. Dar pagalvojau apie mamą apačioje, bet prisiminiau, kad ji pilnai pasitiki manimi nakvynių atžvilgiu (buvau atklausius pilną paskaitą, kaip elgtis su svečiais kambaryje, kad tai galima mano amžiuje, bet yra 'taisyklės'), tik gal dėl viso pikto užrakinsiu duris po to...

- Tai ok, aš varau miegot..- pasakiau ir norėjau stotis eiti į vonią, bet Louis gulėjo.
- Tu eik eik, aš pagulėsiu..- pasakė jis sukikendamas.
- Nejuokinga! Man reikia nors dantis išsivalyti..! - pradėjau jį tampyti už rankos.
- Leisiu išsivalyti dantis jei duosi ir man šepetuką kokį prasibraukt savuosius.- juokėsi jis stodamasis.
- Tau laiminga diena, nes kaip tik turiu dar vieną naują, - sukikenau ir pagaliau mes vonioje valomės dantis. Nejauku. Labai.
- Watafak biče?? - sušukau susinervinus kai su surakinta ranka pasiėmiau puodelį vandens prasipurkštavimui ir vos priglaudus prie burnos Louis patraukė už savo rankos ir dabar visas vanduo man ant marškinėlių.
- Aš... O dieve, visada toliau imk vandenį su šita ranka...- jis niekaip nesustojo juoktis nors man tai nejuokinga. Supykus palaukiau, kol jis baigs valytis savuosius ir jis nepajausdamas irgi paėmė stiklinę į surakintą ranką. Nieko nelaukus gerai trūktelėjau savo ranką ir jis jau visas šlapias
- Yeah, tikrai geras bairis...- pati negalėjau susitvardyti nuo prunkštimo, kol jis stovėjo be reakcijos.
- Lopė..- suurzgė jis ir išvilko mane už rankos iš vonios.
- Gerai gerai, einam miegot...- sukikenau ir nutraukiau nuo lovos užtiesalą.
- Oh, tos blaivos naktys...- sudribo Louis iš kart ant lovos, kol aš bandžiau suvirškinti mintis, kad turiu miegoti vienoje lovoje su juo ir esu su suknele kurios nebus įmanoma nusivilkti nesukarpius. Huh, gal vis dėl to miegosiu dar vieną naktį tais pačiais rūbais...
- Tu čia kaip nori, o aš lendu į savo pusę.- pasakiau ir įsisukau į kaldrą. Louis taip tam palindo po kaldra kitoje lovos pusėje.
- Gerai, miegam, labanaktis ir baisių sapnų tau.- sučepsėjo jis.
- Kad tave blusos sukramtytų..- atsakiau nusižiovaudama ir užgesinau šviesą ant stalelio stovėjusiu pultelių. Taip, įsitaisiau tokį krutą daiktą kaip pultelis ir apie jį begalvojant šalia gulintis šeškas pradėjo vartytis.
- Nu kas tau negerai?- suurzgiau neištvėrus.
- Nugi man kelnės spaudžia...- suurzgė jis.
- Tai nusiimk idiote tu...- sušnypščiau pavarčius akis. Po minutės rangymosi pagaliau jis nurimo. Jau atrodo snūduriavau kai pasigirdo urzgimas:
- Blemba jūs žinot tokį bairį kaip radiatorius?
- O tu žinai tokį bairį kaip, aš noriu miego atsiknisk? - suurzgiau jam atgal.
- Nu bet man šalta...- dabar jau jis ir inkšt pradėjo.
- Tai blemba susišildyk..- pavarčiau akis ir nusisukau nuo jo atsiguldama šonu ir permetus surakintą ranką į jo pusę.
- Galiu prisiglaust? Žinok, jei susirgsiu sloga tu būsi kalta ir patikėk, mane sergantį reikės tau tampytis visą mėnesį..- pradėjo jis pasakoti.
- Gerai gerai, tik per kaldrą ir nustok zysti..- suurzgiau ir pajaučiau kaip jis greit prilimpa prie manęs per kaldros skyrimą.
Nenorėjau pripažinti, bet man buvo irgi šaltoka, o kai jis prisiglaudė tikrai pasidarė daug šilčiau.
Jei gausiu pinigus, galbūt reikės apšiltinti namus, o telefoną nusipirksiu vėliau...
*
Pramerkiau akis savo jaukiame kambaryje ir pradėjau raižytis per visą lovą, kol pasigirdo šalia manęs juokas.
- Ar tu juokus mėgsti ar ką čia per makarenas lovoj šokt pradėjai? - Louis pasakė dar užkimusiu balsu nuo miego.
- Aš raižausi, netrukdyk. - pavarčiau akis ir toliau kaip koks kūdikis pradėjau raivytis. Sustojau tik tada, kai Louis irgi pradėjo mane mėgdžioti ir raižytis.
- Nejuokinga, čia mano rytinis ritualas..- pavarčiau akis.
- Ale žėk, kaip gerai išsitampiau.. - nesupratau ar jis vaidino nustebusį ar tikrai nustebo.
- Gerai, mano mama tikriausiai išėjusi, varom pavalgyt..- pasakiau kai mano pilvas suurzgė ir išlipus iš po lovos išsitraukiau pūkuotas šlepetes.
- Man irgi tokių reikia, man šalta..- suinkštė tas sliekas ropodamas iš lovos.
- Yra tik vienos, o be jų aš einant nušalsiu kojas. - pasimaiviau jam ir pastačiau jį ant kojų.
- Bet aš svečias! - vaidino piktą jis.
- O aš čia šeimininkė, - nusijuokiau.
- Nu dabar tai pamatysi...- toliau vaidino piktą ir veide jau matėsi, kad jis kažką sugalvojo. Hhhh, man tikrai nereikia dramų, o išpasakoti aplinkiniams jis tikrai turi ką...
- Imk..- atsidusau ir paspyriau šlepetes į kurias jis įsispyrė.
- Aš gi ne žiaurekas.. Lipk man ant nugaros, panešiu kad nesušaltum..- pasakė jis ir pasilenkė.
Neturėjau kitos išeities tik kaip užsiropšti ant jo nugaros. Tai tikrai buvo keista. Nesu tokia šventoji kaip mano mama, bet pakankamai šventa tam, kad neturėčiau vaikino.
- Ei, bet gali prižadėti, kad niekam nesakysi... Na žinai, apie mano gyvenimą...- bandžiau sudėlioti žodžius jam, kol jis lipo, kad nepasakotų kitiems apie mano šeimą.
- Tai žinoma, kad nesakysiu, aš gi ne žiaurekas..- nustebau nuo jo žodžių ir nuo pakartoto posakio kurį aš irgi sakau dažnai, - be to, ne tu viena nenori viešinti savo šeimos..- tyliau pasakė ir aš vėl sutrikau.
- O kas tavajai? Tavo mama irgi vienuolė?
- Ne, bet tikrai džiaugčiausi jei tokia būtų...- atsiduso jis. Kaip matau, nesmagi tema...
- Be to, kodėl taip dažnai kartoji tą posakį "aš ne žiaurekas"? - bandžiau nukreipti temą.
- Nežinau, nes aš ne žiaurekas..? - sukikeno jis ir nuleido mane virtuvėje ant kėdės, - tiesiog prilipo man šitie žodžiai ir viskas...
- Ne tau vienam..- sukikenau atsakydama ir ištraukiau iš šaldytuvo nutellos....