Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 63

Parašyta: 2017 Birželio 7d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 8d.
 --------

- Nu, skambink į duris.

- Ne, tai tu skambink.- atkirto Louis priversdamas mane sukasti piktai dantis. Aš vos ne valandą švariausiomis siūlėmis siuvau jo mėgstamos maikės rankovę, kad tik atrodytų lyg nepaliesta, o jis man dar atsikirtinėja. Jau žiojausi pasakyti kažką pikto jam, bet durys prasiplėšė ir galvą iškišo Niall.

- Durys net neužrakintos, vėluojat visą valandą čia, visi jau gerokai įsisiautėję.

Kaltai susižvalgėm su Louis ir prasibrovėm pro Niall ir kitus nematytus į visko centrą. Muzika grojo gana garsiai, o didelis būrys jaunuolių jau buvo gana smarkiai įsisiautėję. Dairydamiesi su Louis patraukėme link virtuvės, kadangi vasaros vakarai šalti, o kūnams reikia įkaisti.

- Ana! - Sophia nusijuokė pamačiusi mane. Išskleidžiau rankas pajausdama stiprų bumtelėjimą į mane.

- Norėjau sakyti, kad manęs nepastebėjai, bet pamačius sutraiškytą Aną, nebesinori sveikintis..- Louis šalia pakomentavo priversdamas merginą atsitraukti nuo manęs.

- Čia slaptos sektos pasisveikinimas, tu jai nepriklausai, tai ir be komentarų.- Soph atkirto mojuodama pirštu.

- Sakei negersi! - pavarčiau akis supratusi, kad ji nesulaukė manęs.

- Tu visada vėluoji, ką man daryt! O dar Liam keistai elgiasi visą dieną, reikėjo nuryti visus įtarimus, kad bent linksma būtų. - Sophia atkirto atsidusus priešais mus ir paglosčius man pečius pasileido nueidama kažkur link išėjimo į vidinį kiemą. Su Louis persimetėme keistais žvilgsniais kažkiek suprasdami kas dedasi.

- Taigi Liam tai darys šįvakar...- Louis linktelėjo galva, jau konstatuodamas faktą.

- Mes tragiški aktoriai, reikia išgerti, kad bent nustebę atrodytume...- nusijuokiau panosėje, pagriebdama du puodelius ir liepdama juos laikyti vaikinui. Pripyliau abu ir pasiėmę po puodelį pajudėjome į didįjį šurmulio sūkurį. Vienas kitą tampydami galiausiai pradėjome šokti, nors tai buvo panašu į driežų vinguriavimą per smėlėtą žemę. Visiškas nesusipratimas, kuris karts nuo karto privertė abu nejaukiai nusijuokti. Neištvėrę prasigrūdome į lauką ir prisėdę ant supuoklių ištiesėme kojas. Louis užsivertė gėrimą rankoje iki dugno, kol tuo tarpu aš bandžiau pasisupti, bet vaikino kojos, besivelkančios žeme sėkmingai man tai trukdė. Pastebėjau, kad mano akys apsunko, o kur dar žiovulys privertęs riaumoti Louis prie ausies.

- Gali trumpam nusnūsti, kol visi išsiskirstys..- rudaplaukis sušnabždėjo, o mano galva, lyg sverianti toną, nusileido ant jo peties, - Nesuprantu, tiek šiandien miegojai ir dar miegi... Gal čia persimiegojai per daug...

Net ir baisiausiai nepatogioje pozoje aš sugebėjau užsūsti, susapnuoti sapną, kurį iš karto ir užmiršau bei dar labiau pavargti. Tiek iš to miegojimo dieną. Pakėliau galvą prasimerkdama nuo vaikino judinimo manęs šalia.

- Padėk surinkti šiukšles. - Louis atsiduso kol dairiausi po tuščią, išmindytą kiemą. Vos ne vos svirduliuodama pakilau ir nieko nekalbėję aprinkome plastikinius puodelius, bei stiklinių butelių šukes.

- Visi jau svetainėje, tvarkyti pabaigsime rytoj. - Sophia iškišo galvą pro langą priversdama mus padėti viską ir ateiti į vidų.

- Viky..- nusižiovavau eidama link merginos ištiestomis rankomis.

- Ana, ko tokia užsimiegojusi?- mergina šyptelėjo net nesikeldama nuo sofos, tik palaukdama kol sudribsiu šalia apkabindama ją.

- Per daug miegojau..- nusijuokiau jai į petį.