Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 33

Parašyta: 2016 Gegužės 4d.
Pataisyta: 2020 Kovo 25d.
------
Ana P.O.V.

 Atsibudau nuo tylaus radijo. Pramerkusi akis pamačiau Louis sudribusį ant vairo ir klausantį radiją bei žiūrintį į mane pro veidrodėlį. Kai jis pastebėjo mane pabudusią greit nusisuko.

- Labas rytas, atsiprašau jei prižadinau...- nejaukiai atsakė jis keistai žvilgčiodamas į mane. Atsisėdau pasitrindama akis.

- Labas rytas.- sumurmėjau ir pažvelgiau į savo atvaizdą tame veidrodėlyje. Mano žandai buvo paraudę nuo vakarykščių ašarų, o akis taip pat.

- Klausyk, jei aš kaltas dėl to-

- Tai ne tu kaltas dėl to, - greit nutraukiau jį, - aš tiesiog ne taip supratau mūsų poros žaidimą, per daug tai kas įvyko ėmiau į širdį. - sumurmėjau pamėgindama nusišypsoti, bet tai atrodė baisiai.

- Ne, nekaltink savęs, tai aš tas liurbis. Tiesiog nesugebu taip greitai pasikeisti, man dar viskas nauja..- Louis atsiduso ir padėjo man perlipti į priekį.

- Tiesiog pamirškim, kad ir kokia nesąmonė čia buvo..- nusijuokiau trindama veidą, kad atgautų įprastą spalvą.

- Gerai..- pritarė jis taip pat nudžiugęs. - Ta proga privalom papusryčiauti ne kokiuose krūmuose, o kavinėje.- pridūrė ir užvedė mašiną. Pavažiavome visai netoli prie jaukios kavinės, kuri dar buvo tuščia dėl ryto ankstumo. Kol Louis užsakinėjo valgyti aš nubėgau į tualetą ir nusiprausiau veidą. Iš karto pasijaučiau kitas žmogus, o šypsena išaugo dešimteriopai.

- Ką valgysim?- sudribau priešais rudaplaukį, kuris žiūrėjo pro langą.

- Užsakiau tau kepsnį, tikiuosi neužsinorėjai pradėti saugoti gyvūnų? - pajuokavo Louis priversdamas mane prunkšti.

- Dar ne.- pažiūrėjau pro langą. - Kaip manai, jie dabar maudosi? - iš niekur nieko paklausiau.

- Nežinau, lauke darosi šalta..- vyptelėjo jis. Įsitaisiau savo siauroje kėdutėje pradėdama laukti maisto. Vos man atnešė kepsnį puoliau jį ėsti kaip laukinė.

- An?- Louis sutrikęs balsas sušnabždėjo.

- M? - sumurmėjau pakeldama akis, bet kai pamačiau tai, mano kūną sukaustė baimė.

- Velnias, aš kalbėjau su Liam, jis klausė kur mes, atsakiau, kad užkasim kavinėje ir atvažiuosim, bet tikrai nekalbėjom apie jų apsilankymą čia...- jis numykė susiraukdamas. Nelaukti svečiai išsiropštė iš mašinos ir pradėjo traukti link durų.

- Šūdas, mes gi nesusirakinę! - cyptelėjau supratusi, kad antrankiai liko mašinoje, kaip ir raktelis.

- Ateik greičiau, jie negali pamatyti mūsų rankų...- Louis nusitraukė megztinį nuo pečių ir pagriebęs mane už rankos pasisodino ant savo kelių kaip mažą vaiką, medžiaga uždengdamas savo ranką padėtą šalia manosios, ant mano kojos.

- Louis, Ana! - Sophia cyptelėjo pribėgdama ir apkabindama mus vienu metu.

- O dar tikėjausi pavalgyti ramiai..- žaismingai varčiau akis kai visi susigrūdo prie stalo ir susėdo.

- Ne, tikrai negalim jums to leisti..- Niall sukikeno iškviesdamas padavėja ir užsisakydamas kažko.

 - Įsivaizduoji, tie idiotai paprasčiausiai tingėjo kažką pagaminti...- Viky pavartė akis dramatizuodama. - ir kieno čia kepsnys? - parodė į mano kepsnį kuris gulėjo kitoje stalo pusėje.

- Mano! - sucypiau ir viena ranka griebiau lėkštę prisistumdama ją. Visų žvilgsniai susmigo į mane, - Kas? Ar išsitepliojau?

- Ana? O tu lygtais sakei vegetarė gi...- Sophia numykė primindama man naktį kai visiems skiedžiau tapusi vegetare vien dėl to, kad mėsos nevalgiau dvi dienas.

- Jūs pablūdot tiesa? - pradėjau garsiai juoktis atsiremdama į Louis, kuris buvo visai sutrikęs. - Kaip jūs dar tikit mano girtos sapalionėmis?

- Mes galvojom, kad tu dar blaiva... - Viky vartė akis prunkšdama.

- Ei bičiuliai, gal jūs matėt antrankių raktelį? Niekur neberadau palapinėje.. - Liam pertraukė visus atsisukdamas į mus. Mano lūpos prasiskyrė, bet greitai užsičiaupė neturėdamos ką pasakyti. O dar galvojome, kad niekas nepasiges rakto... Mėšlas... - Tai kaip? Žinot kur jis?