Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 18

Parašyta: 2016 Sausio 9d.
Pataisyta: 2020 Kovo 23d.
--------

- Ankstyvi klientai? Spėsiu: prezervatyvai? Antrankiai? Žaislai? Oh, antrankius jūs jau turit, kaip matau...- vyras bandė atspėti ko mums reikia, apie septintą valandą atėjus į šią parduotuvę, kurios net pavadinimo tarti nenorėjau. Louis atrodo atsipeikėjo nuo šoko greičiau, nes jo veide atsirado šypsenėlė.

- Oh, Ana, tai ko norėsi?- Louis prikandęs lūpą tvardydamas šypseną neleido man trauktis atgal.

- Aš, mhmh, nieko...- mykiau įsirėmusi į grindis kojomis ir neleisdama jam stumti manęs link kasos.

- Ką sakei mergaite? Murmi sau panosei..- vyras užvertė žurnalą ir suraukęs kaktą laukė atsakymo.

- Ji sakė prezervatyvų.- Louis greit sumalė ir aš trenkiau jam į pilvą bandydama ištrūkti ir pabėgti nuo jo, nuo visos šitos makalynės.

- Dvidešimt.- vyras mestelėjo mažą dėžutę ir vos Louis sumokėjus pradėjau jį plėšti už rankos į lauką.

- Tu visai nesveikas? Dar bliamba apsipirkinėja jis čia! - pradėjau tyliai cypti jam vos durys užsidarė. Louis tai pasirodė labai juokinga ir jis krizeno be sustojimo.

- Nustok.juoktis.- sukandus dantis urzgiau.

- Kas blogai, Ana? Tavo teisybė, ten parduotuvė! - pamosikavo laimingas man dežute prieš veidą.

- Hhh, grįžtam. - nusisukau ir įsikabinau tvirčiau į megztinį kurį buvau įsivyniojusi, nes plona maikė po apačia visai nešildė.

- Ana, tik nesakyk, kad dabar visą dieną būsi niurzka! Didžiuokis savimi, dabar kai man reikės tokių prekių aš jų gausiu daug greičiau! - Louis niekaip negalėjo nustoti erzinti.

- Dar bent vienas žodis ir aš tau spirsiu į klyną.- pasakiau piktai ir jis sukikenęs užtilo.

- Tu bent įsivaizduoji kaip aš ten turėjau jaustis per tave? Ir tu tai aiškiai matei,neapsimetinėk! - po kelių sekundžių tylos einant nebe ištvėriau nepapriekaištavus.

- Nagi, Ana, baik! Aš irgi to nesitikėjau! Bet tu buvai sakius, kad jei ten bus parduotuvė turėsiu tau nupirkti tai ko tu no-

- Aš nenorėjau nieko panašaus ko tu prisipirkai! Aš nenorėjau nieko iš ten! - nutraukiau jį pikta. Jei turėčiau priešais veidrodį tai tikriausiai pamatyčiau koks mano veidas pilnas pykčio, gal net raudonas.

- Aš į ateitį, brangute! Ateityje tu jų labai norėsi, nebent... tapsi vienuole. Nenustebčiau. - Louis atrodo irgi pasipiktino. - Ir tik nebereikia tų dramų, galiu ir sau tai pasilikti..- baigė savo kalbą. Tobula. Tiesiog tobula. Šiknius. Visą kelią toliau tylėjome. Pykau aš. Pyko jis.

- Netrankyk čia durų, idiote, nes kiti ne kaip tu ir dar miega.- pasakiau pikta kai grįžom į Liam namus.

- Suprantu kodėl anksčiau negalėjau tavęs apkęsti...- su atodūsiu tyliai numykė. Iš pykčio suspaudžiau kumščius, bet susitvardžiau nuo garsių replikų. Aš tavęs taip pat nekenčiu, branguti. Nusijuokiau iš minčių.

- Heyooo!! - atėję į svetainę pamatėme Niall su dribsniu bliūdu bežiūrintį televizorių.

- Ir tau labas rytas. - pavarčiau akis leptelėdama. Ana, tik neliek savo pykčio ant kitų, tvardykis.

- Atsikėlęs taip anksti, kad spėtum Liam virtuvę nusiaubti? - Louis pasisveikindamas vos spėjo paspausti jam ranką, kai nuvilkau paskui save jį į virtuvę.

- Kažkas ne nuotaikoj! - prieš įeinant į virtuvę išgirdau Niall besijuokiantį.

- Netampyk manęs, nes kai tave patampysiu tai ne kažką bus.- Louis prakošė žodžius pro dantis. Na štai, jis ir vėl tas pats šiknius kuris visus baugina ir vaidiną populiarų.

- Aš noriu valgyti. Ko noriu, tą gaunu.- neatsilikau savo įžūlumu ir aš nors visai nebuvau prie to pratus. Kai ištiesiau nesurakintą ranką aukštyn prie spintelės kur buvo lėkštės, vos spėjau pajausti kaip Louis permeta savo surakintą ranką man per priekį ir jam atsistojus man už nugaros aš lieku įkalinta. Mano pačios surakinta ranka buvo prispausta man prie liemens ir negalėjau pajudėti.

- Ką tu darai? - išsigandusi paklausiau ir suregavusi pabandžiau priešintis, bet tai visai nieko nepakeitė.

- Žinai, aš irgi kai ko noriu. Ir senai to negavau, taigi galiu pasistengti irgi to greitai gauti. - jo lūpos beveik glaudėsi prie mano ausies, o mano kūnas prispaustas glaudėsi prie spintelių. Jis lėtai išpūtė karštą orą man į kaklą ir per odą man nubėgo šiurpuliukai.

- Prprašau baik. - mano balsas nuskambėjo visai ne taip kaip norėjau. Jis turėjo būti tvirtas ir piktas, bet buvo trūkčiojantis ir pilnas baimės.

- Nagi nesakyk, kad nepatiktų.- nusijuokė Louis ir rankomis apsivijo mano priekį, galvą padėdamas ant peties. Mano akys stipriai užsimerkė, o kūnas nenustojo spurdėjęs.

Nesuprantu kodėl, bet aš net susigraudinau.

Louis P.O.V.

Stipriau ją priglaudžiau prie savo krūtinės. Mano rankos buvo apsikabinusios ją per piekį, kai pajaučiau kažką smulkaus nukritus ant mano riešo. Pramerkiau akis ir pamačiau ašarą. What? Kaip suprasti? Anos akys buvo tvirtai užspaustos, o pro jas veržėsi dar kelios ašaros. Aš tik apkabinau! Kas jei negerai? Na gerai, mes apsipykom, bet gi visoms tai patiktų. Nebent ji bus vienuolė arba tik...

Oh shit! Tai buvo taip aišku! O aš kaip debilas to nepastebėjau. Mūsų Ana nekaltutė. Hhh, jaučiuosi dabar kaip koks pedofilas....

- Laaaabaaas ryyyytaaaas mano tarnai!! - pasigirdo dundėjimas laiptais ir Sophios šaukimas.

- Tavo vienas vergas ryja mano dribsnius su pienu! - Liam taipogi nusileidęs sušuko svetainėje pamatęs Niall.

- Nedramatizuokit, šeškai, pasidaryt patys valgyt. Labas rytas. - Niall juokėsi pilna burna.

- Ir pasidarysiu! Ir tau neduosiu! - Liam su Sophia patraukė link virtuvės. Atšokau nuo Anos ir ji taip pat suregavusi nusibraukė ašaras.

- Woah, Ana, tu be pietų laiko nelipi iš lovos! Liam, tai stebuklas! - Sophia atėjusi pasisveikino su mumis tokiais žodžiais.

- Dramų karalienė.- išsišiepiau aš.

- Tylėk mano verge ir paduok man bliūdą dribsniams! - Sophia ištiesė ranką ir aš nusijuokdamas įteikiau jai bliūdą.

- Ana, ko tokia nekalbi? Soph, man atrodo jos veidas išbalęs kažkoks..- Liam pasakė. Pažvelgiau į Aną ir tikrai pamačiau pabalusį veidą.

- Temperatūros nėra...- Sophia prišoko ir priglaudė ranką prie jos kaktos. - Manyčiau kaltas Louis.. Prikėlė ją tokioj ankstybėj, žėk dar tik devynios valandos!

- Kaltas. Kėlėmės septintą. - sukikenau.

- Oh tu velnio išpera! Kaip tave dar Louis kankina, Ana? - Sophia eidama trenkė man per pakaušį suveldama plaukus. Ana niekada nemeluoja Sophiai, ji tikrai pasakys kaip aš elgiuosi. Man šakės.

- Nieko niekas manęs nekankina. - Ana bandė nuslėpti kas vyko čia prieš tai. Aš toks šiknius. Priverčiau ją meluoti geriausiai draugei...