Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 42

Parašyta: 2016 Rugpjūčio 10d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 6d.
--------

- Gerai, tu laimėjai. - Louis atsiduso nutolus nuo draugų.

- Ką? Kaip suprasti? - susiraukiau.

- Tu priekyje, bet prisimink, vairuoju aš. - Lous tarė ir atsisėdo pirmas ant motociklo. Išsiviepiau kaip kvailė ir užsiropščiau priešais jį, įsitverdama į vairą. 

- Neskubėk, kaip ir sakiau, vairuoju aš. - vaikinas už manęs nepatenkintas suniurzgėjo ir pasilenkęs patraukė mano rankas labiau į vidurį, savas padėdamas patogiausiai. Pavarčiau akis prispausdama savo nugarą prie jo ir įsipatoginau.

 - Startas po trisdešimties sekundžių! - vyriškas balsas sušuko prabėgdamas pro mus. Apsidairiau pastebėdama seniai matytus lenktynių veidus ir motociklus, jei tas žioplys neįvairuos griovin, bus gana lengva. 

- Pala, pamiršau, kokią dalį prizo gausiu aš? - nusišypsojau, atsisukdama ir greit nusisukdama dėl per mažo tarpo tarp veidų.

 - Brangute, kas sakė, kad tu kažką iš viso gausi? - Louis pasilenkė man prie ausies sušnabždėdamas. Jo iškvėptas oras privertė mane sudrebėti.

 - Ką? - suurzgiau nepatenkinta, bet jis tikriausiai net neišgirdo to, kadangi visi užvedė motociklus. 

- Tiesiog laikykis! - nusijuokė jis ir lūpomis brūkštelėjo per ausį. Mano akys išsiplėtė, dar norėjau kažką pridurti, kai pamačiau nuleidžiamą vėliavą ir pajaučiau staigų pajudėjimą iš vietos.

 Louis rankos stipriai laikė vairą, darydamos staigius judesius, kurių dėka mes pralenkėme dalį varžovų. Vaizdas beveik liejosi dairantis aplinkui, tik dalyviai laikėsi šalia lyg nejudėdami iš vietų. 

Staiga į mus kažkas trenkėsi ir ratai pasisuko iš tiesaus kelio.

Aišku Louis greitai grąžino mus į trasą, bet spėjau pamatyti, kad šalia buvęs motociklo vairuotojas spyrė į mus. Maniau, kad tai draudžiama šiose lenktynėse.. 

- Šūdas...- Rudaplaukis už manęs nusikeikė ir pastebėjau, kad tas vaikinas šalimais vėl tiesia koją link mūsų ratų. Stipriau įsitvėriau į vairą ir pati ištiesus koją spyriau į rato apsaugas tam idiotui. 

- Ką tu darai! Visai išprotėjai?!? - Louis nepatenkintas sušuko, kai pralenkėme tą vaikiną. Jis ką, norėjo pats apsiversti ir įvažiuoti į daugiabučio sieną netoliese? Ar jis paprasčiausiai ieško priežasties parėkti ant manęs. Tegul tik džiaugiasi, kad pirmaujame ir tyli. 

Po kelių staigių posūkių, dėl kurių mus pradėjo vytis kiti, prieš akis nušvietė finišo linija. Jau buvo aišku, kad laimėjome, tik deja aš buvau labiau pikta negu džiaugsminga. Tik mano dėka mes laimėsim, bet tikriausiai liksiu apšaukta dėl to, kas ten įvyko... 

Įniršusi tvirtai įsikibau į vairą priešais ir sulaukusi kol pervažiuosim finišo liniją stipriai paspaudžiau motociklo stabdžius. Louis kūnas staigiai trenkėsi man į nugarą ir jis garsiai nusikeikė dėl skausmo. Koja atsirėmiau į žemę, kad nepervirstume ir atsisukau į jo kančių apimtą veidą.

 - Vis dėl to išprotėjus. - šyptelėjau kuo nenuoširdžiau ir nusiropščiau nuo motociklo, kadangi buvo nemalonu jausti jį prilipusį. Vos gavęs laisvos vietos vaikinas susirietė rankas prispaudęs prie tarpkojo. Oh, štai kodėl keiksmažodžiai buvo garsesni nei tikėjausi.

- Nesveikėlė...- suurzgė jis piktai pažvelgdamas man į akis. - Negalvok, kad nekeršysiu. 

- Kaip suprasti? - greit paklausiau sutrikusi. 

- Sveikinam! Sveikinam laimėtojus! - balsai artėjo prie mūsų kartu su nepažįstamais žmonėmis. Louis greit išsitiesė ir sulaikęs skausmo aimanas nusiropštė nuo motociklo, pastatydamas jį ant kojelės.

 - Buvo malonu palakstyti. - rudaplaukis šyptelėjo visiems paspausdamas ranką. 

- Kaip matau ir palydovę turėjai, pastebėjom kaip ji ten spurdėjo, gal dėl to ir antrankiu prisitvirtinai? - vienas pajuokavo priversdamas visus nusijuokti. Pavarčiau akis dar vis pikta. Louis irgi tylėjo nekomentuodamas to. 

- Štai Louis, viskas ko nusipelnei.- galiausiai kažkuris jam atkišo voką ir rudaplaukis jį greit pasiėmė, lyg visą laiką tik to būtų laukęs. 

- Gerai, susitiksim sekantį kartą. - jis šyptelėjo ir timptelėjo mano ranką link Harry su Liam ir Sophia. Greit priėjau prie jų. 

- Ką tu ten per akrobatinius triukus bandei daryti, Ana? Vienu metu jau buvau išsigandusi! - Sophia kumštelėjo man nusijuokdama. 

- Taip pasitinkate laimėtojus? - vaidinau nepatenkintą, bet tuomet visi išplėtė rankas ir stipriai vienu metu mus su Louis apkabino. 

- Patenkinta? - Harry šyptelėjo atsitraukęs. 

- Tai aišku, tik gaila Viky nėra.- vyptelėjau jo pusėn. 

- Aha kaip tik norėjau eiti pasikalbėti su ja, bet kad jau taip švenčiam atidėsiu rytojui. - atsiduso jis paveldamas savo storas garbanas.

- Net nemėgink. Jei Viky mums nieko nepranešė, tai reiškiasi, kad ji dar tikisi susitaikymo, nes žino kokaip mes tau pakerštausime jei taip viskas ir liks. - Sophia pikta stumtelėjo Harry,- Eik, pasakiau eik, eržile!

 Nusijuokiau kartu su visais stebėdama, kaip Harry pamoja mums ir besijuokdamas tolsta. 

- Soph, manau mums irgi nereikėtų užtrukti, bijau, kad mano tėvai lauks mūsų grįžtant..- Liam nepatogiai atsikrenkštė. 

- Eikit, malonu, kad čia pabuvot nors tiek ir palaikėt per geriausius momentus. - Louis šyptelėjo jiems, apkabindamas Liam kelioms sekundėms. 

- Gerai, vėliau pasakosit kur padėjot prizą. - Sophia jau toldama nusijuokė ir atsiuntė mums oro bučinį. Vos jie nutolo, mano veidas, kaip ir Louis, tapo rimtas. 

- Lipam ir važiuojam, šiandien būtų malonu jei nebeerzintum manęs.- suburbuliavo jis kol sėdom ant motociklo. 

 - Primadona..- sušnabždėjau pavartydama akis ir pakeldama kojas nuo žemės. 

- Kaip sakei? Aš gražuolis? - nerūpestingai atsakė jis išgirdęs mano žodžius. 

- Pasvajok. - nusijuokiau ir išvažiavome į judrią gatvę priešais. 

Jei jis nebūtų toks subingalvis, pasakyčiau, kad tikrai gražus ir dar daugiau, bet dabar galiu tik erzinti jį savo kaprizais. Iš viso, jei nebūtume vieni didžiausių priešų, gal net atsiduočiau šiam šikniui. Bet dabar viskas kitaip. Štai tokia baugi, mano senmergės realybė... 

- Ko juokiesi? - Louis balsas man priminė, kad sustojom prie jo gyvenamosios vietos, - Tai atrodo iš ties baugiai.

- Juokiuosi iš to, kaip susitrenkei tarpukojį, kai sustabdžiau. - atsakiau sau patenkinta, kol jis rakino duris.

 - Tuoj sutrenksiu tavo jei nepatylėsi.- suniurzgėjo jos tyliai priversdamas mane nusijuokti. Tyliai įsėlinom į koridorių ir nusiavėm batus. - Mano mama miega gana kietai, per daug nesijaudink.- pridūrė jis nusitempdamas mane paskui save į virtuvę.

 Įjungus šviesą ant stalo pamačiau didelį pyrago gabalą. Šalia buvo raštelis "Louis, pasidalink su mergaite." Nusijuokiau iš to ir jau tiesiau ranką link pyrago, kai Louis jį greit pagriebė ir pakėlė man virš galvos. 

- Lou.- nepatenkinta suniurzgėjau pro dantis. 

- Mano pyragas. - šyptelėjo kvailai. 

- Ar neskaitei savo mamos raštelio? 

- O ar aš tau panašus į gerą berniuką, kuris klauso mamos? - garsiai nusijuokė.

 - Na, blogiukas tu taipogi nesi. - pavarčiau akis. 

- Gerai, galbūt galime susitarti.- prikando lūpą jis, lyg jau būtų kažką sugalvojęs. - Duodu pyragą, o tu kai ką padarai.

 - Sakyk ką daryt ir nemarink manęs badu. - suurzgiau jausdama kaip kaupiasi seilės, nes vakarienės negavau. 

- Paliesk Jį.