Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 44

Parašyta: 2016 Rugpjūčio 28d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 6d.
------

Atsibudau nuo tuksenimo į duris. Vakar po viso to keisto nesusipratimo sugebėjom net nepratarti vienas kitam nei vieno žodžio, tik Louis visą laiką šypsojosi. Pašokau iš lovos prikeldama ir Louis.

 - Brangusis? Radau tavo telefoną virtuvėje, jis nenustoja skambėjęs. - Louis mamos balsas už durų nuskambėjo. Mano akys iššoko, Louis pakilo iš lovos su apatiniais ir patraukė prie durų trindamas užtinusias akis. 

Tempiama spėjau pasigriebti kaldrą ir apsivyniojau ja, juk nenoriu prieš jo mamą pasirodyti pusnuogė, man ir taip gėda dėl viso šito reikalo. 

- Štai brangusis. - prasidarius durims ji ištiesė vaikinui telefoną. Louis paėmė jį ir susiraukęs pradėjo kažką maigyti. Jo motinos akys perbėgo per mus vos apsirengusius ir suveltą lovą.

 - O Dievulėliau, neturėjau to pamatyti...- ji aiktelėjo greitai nusisukdama. Sutrikusi pažvelgiau į Louis, jis taip pat nieko nesuprato. - Aišku, jūs jau suaugę vaikai, turite teisę... suartėti.. - jo motina sutrikusi sumurmėjo sau po nosimi, lyg mėgindama nuraminti save. 

- Kaip suprasti? Mama jei manai, kad mes mylėjomės kol tu miegojai tai tu labai klysti..- Louis nusijuokė toliau spaudydamas telefoną.

 - Brangusis, nereikia jokių pasiteisinimų ir melavimų, aš nepykstu, tu jau suaugai ir viskas gerai...- moteris greit pasakė pradėdama eiti tolyn nuo durų.

- Bet ponia, mes tikrai nieko nedarėm, nesijaudinkit. - sutrikusi prasitariau ir aš.

- Brangute, tik nereikia teisintis, juk sakiau, kad viskas gerai, tiesiog sunku susitaikyti su tuo, kad mano sūnus ant tiek užaugo... Ir aš taip pat turėjau nekaltybę, žinau ką reiškia ta dėmė ant jūsų paklodės. - Louis motina atsisukusi šyptelėjo ir nuėjo tolyn. Mano lūpos prasiskyrė ir aš lėtai atsisukau į lovos pusę. Ant baltos paklodės stūksojo šviežia kraujo dėmė. Nuleidau akis supratusi kas įvyko. 

- Ar mes vakar gėrėm? - sumurmėjo rimtas Louis stebėdamas lovą, - Nes kažkodėl nieko panašaus neprisimenu.. 

- Ir nėra čia tau ko atsiminti, nieko panašaus nebuvo apie ką galvoji. - sumurmėjau raudona kaip pomidoras. Apimta gėdos nutempiau vaikiną paskui save iki lovos ir nutraukiau paklodę, - Aš viską sutvarkysiu..- sumurmėjau po nosimi.

 - Gal pirmiau paaiškintum tai? Nes man dar niekas neaišku. -Louis sugriebė mano ranką sustabdydamas.

 - Nu kas neaišku, man tas laikas atėjo...- suburbėjau tyliai pradėdama eiti į vonią.

 - Damn, tu sužlugdei mano vaizduotę, maniau, kad naktį kažką linksmo nuveikei tik be manęs..- rudaplaukis nusijuokė šalia, kol aš sumečiau paklodę į kriauklę ir įjungiau tekėti šaltą vandenį.

 - Idiotas...- suurzgiau pavartydama akis. 

- Idiotas prie kurio esi prirakinta mėnesiui. - vaikinas pasviro prie ausies ir sušnabždėjo, vėl garsiai nusijuokdamas. Susivaldžiau nuo tvojimo jam ir pradėjau trinti paklodę.

 Jau galvojau, kad šis pragariškas mėnesis netaps blogesnis, bet pasirodo buvau pamiršusi baisiausią merginų košmarą.

O mamai sakiau, kad manęs dar kokią savaitę nebus namie, visa tai tik pablogina situaciją Louis namuose. Atsidusau išgręždama švarią paklodę ir atsisukau į vaikiną už savęs stovintį dar vis tik su apatiniais.

 - Žinai, nereikia čia taip baisiai reaguoti, aš ne kvailys, girdėjau kaip savo... motinai sakei kiek laiko trūks tavo išvyka. Juk gali pasilikti čia tai visai košmariškai savaitei, jei tik nežliumbsi kas sekundę ir nekelsi man problemų. - pavarčiau akis jam tai pasakius. 

- Tu mažiau žiūrėk filmų, nes tavo žinios labai siauros. Gal geriau paprašyti Liam su Harry, kad mus jau paleistų? Kam čia aukotis, visas mėnesis gal net nevertas tokios mažos sumos...- atsidusau perbraukdama atbula ranka per suveltus plaukus.

 - Ne, sakau, viskas gerai, nereikia nieko nutraukti, ištvėrėm jau dvi savaites, ištversim ir likutį. Be to, tai bus gera patirtis pavadinimu, ką reiškia turėti merginą.- Louis nusijuokė eidamas kartu iš vonios. 

- Kaip nori, bet taisyklės tokios: kažkam reikia į tualetą, kitas asmuo turės užsidėti akių raištį ir laukt su ausinukais šalia. Taip pat dabar bus ir su dušu. - išdėsčiau savo reikalavimus, kol rudaplaukis movėsi kelnes. 

- Neprieštarauju.- šyptelėjo jis permesdamas ranką man per pečius, - O dabar einam, turime prisigauti prie tavo 'priemonių' atsargų tašėje apačioje, bei tu gamini šiandienos pusryčius. 

- Aha, o tu privalai pasakyti savo mamai, kad tarp mūsų nieko nebuvo.- atsakiau greit pati įlįsdama į treningines kelnes.

- Bet buvo! Ir juk mes porelė, neprisimeni? - sukikeno jis patraukdamas su manimi į koridorių. 

- Lou, tiesiog nesiginčyk, nenoriu, kad tavo mama manytų, kad mes lytiškai santykiavome. O be to, apsimetinėti nebūtina bent prie jos. - atsidusau galvą atremdama į rudaplaukio petį. Jis tik sukikeno ir prisitraukė mane arčiau paveldamas plaukus. 

Šyptelėjau patenkinta. 

 Kad jis visada toks būtų...