Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 60

Parašyta: 2017 Kovo 13d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 8d.
------

 - O iki tada galėsi apsvarstyti labai svarbų klausimą, kuris man kažkodėl kvaršina galvą. - prisiminusi kai ką kilstelėjau antakius. - Jis skamba tai: kodėl Lolitai pasakei, kad aš dar 'nevisai' tavo mergina ir kad tu dar 'kol kas' nepermiegojai su manimi?  

Louis pažvelgė į mane su didele šypsena.

- Viskas labai paprasta, mes sakėme kitiems, kad esame pora, bet iš tikrųjų patys nežinome, kas esame. Bei aš kol kas nepermiegojau su tavimi, o kas, nori tai padaryti kuo greičiau? - trenkiau jam į petį pavartydama akis.

- Mes draugai. Tik geri draugai. - pasakiau atsidusdama ir pastebėdama, kaip artėjame prie jo namų.

- Tik geri draugai. Su privalumais. - Louis tarė linktelėdamas tyliai, bet specialiai taip, kad išgirsčiau. Suprunkščiau pakratydama galvą, bet nieko nepratardama. Jo vaizduotė laki. Labai laki.

- Nepamiršk man nugaros masažo. - parodžiau liežuvį pakeisdama temą. Louis tik kvailai išsišiepęs atrakino namų duris ir įsitraukė mane į vidų.

Jo mama labai apsidžiaugė, kad laukti neteko per daug ir puolė gaminti savo stebuklingas tortų tešlas. Louis ir aš visai neturėjome ką veikti, todėl sėdėjome ant baro kėdžių virtuvėje, klausėmės jo motinos ir supėmės kėdėse. Kai pradėdavome suktis į skirtingas puses mumjs užlauždavo surakintas rankas ir tekdavo atsisukti atgal. Kad per daug metalas nesirėžtų į odą rankas laikėme sukabintas ir sukiojomės kėdėse.

Tingiai pasispyriau viena koja ir pradėjau suktis į kairę kėdėje, Louis greit iškėlė mūsų rankas virš galvos ir apsukusi ratą vėl buvau priekiu į jį.

- Vaikai, jūs klausotės manęs, ar laužot kėdes? - Louis mama pakėlė akis nuo savo, jau pagamintų, paplotėlių tortui.

- Klausomės, mama, klausomės ir apgailestaujame, kad šiandien ryte išsprendusi naujausią kryžiažodį parduotuvėje, pridavei jį ir vis tiek negavai prizo... - Louis tarė nepažvelgdamas į jos pusę ir toliau išsišiepęs suko mane iškėlęs surakintas rankas man virš galvos.

- Apie tai aš pasakojau jau gana senai, sūneli... - prunkštelėjo jo mama toliau gamindama. - Bet tu niekada nebuvai labai nuovokus, todėl nepyksiu...

- Ką? - rudaplaukio antakiai susiraukė, kai jis sustingęs atsisuko į motiną. Išgirdęs jos juoką vaikinas pavartė akis ir pakėlęs mane iš vietos išsitempė į svetainę žiūrėti filmo. Ilgai jo neteko žiūrėti, kadangi Louis mama atėjo ir pasakė einanti miegoti, o tai reiškė atlaisvintą virtuvę.

Atėję ten radome murzinus puodus didelėje krūvoje sukrautus prie kriauklės, o tuos, kuriuose dar kažkas buvo - sukištus į šaldytuvą.

- Pažiūrėkime ką turime.. - rudaplaukis tarė panosėje viską ištraukdamas. - Išeis mums suklijuoti mažas pyragėlis, kadangi papločių liko visai mažai.

- Rytojui pusryčiams užteks. - trūktelėjau pečiais.

- Na, tai pradėkime gaminti. - Louis išsišiepė įteikdamas man glajaus purškimo maišelį. Išsišiepiau kaip kvailė ir daug nekalbėję pradėjome, kaip maži vaikai, kikendami, kažką klijuoti.

Galutinis išėjęs variantas buvo mažas pyragėlis, jo sluoksniai buvo sudėlioti kreivai, o viršutinis glajaus sluoksnis pusiau sudribęs lėkštėje, kurioje viską ir pastatėme.

- 'Pašaukime' į šaldytuvą ir rytoj bus 'iškepęs' . - Louis kvailai šypsodamasis tylai pasakė, nenorėdamas prikelti miegančios savo mamos.

- Tik nereikia per didelės temperatūros, nenorėsiu rytoj valgyti degėsių. - negalėjau nustoti šypsotis iš mūsų vaikiškumo.

- Prie minusinės temperatūros mūsų tortas tik apskrus. - Louis tarė uždarydamas savo kambario duris už savęs.

- Tada gerai. - linktelėjau pavargusiomis kojomis prieidama prie vaikino lovos. Daug nelaukiau ir sudribau veidu į ją. Louis patemptas atsisėdo ant krašto.

- Oh, mano masažas. - išsišiepiau į pagalvę.

- Ką sakei? Kaukių maskaradas? - rudaplaukis nusijuokė pavargęs.

- Svajok. - atsiverčiau pažvelgdama į jį. - Sakiau, mano masažas.

Louis parodė liežuvį ir atsidusęs anka pastūmė mane į lovos vidurį. Laiminga įsitaisiau ant pilvo laukdama. Vaikinas už ropojo ant lovos ir apžergęs mane atsisėdo ant kojų. Nieko nesakiau dėl to, laukdama savo palaimos, jei jam taip geriau, tai susitaikysiu su tuo.

- Kaip man masažuot? Tau per rūbus? - Louis delnais nestipriai pasirėmė man į nugarą. Suurzgiau tingėdama keltis.

- Kirpk per vidurį. - atsakiau užsimerkusi.

- Čia Sophios palaidinė, ji tikrai nepyks? - Louis paklausė, bet jau laikydamas žirkles, pasiruošęs kirpti.

- Ji net nepastebės, kad dingo kažkas. - nusijuokiau išgirsdama, kaip Louis atsargiai kerpa palaidinę. Kai jis su žirklėmis pradėjo kilti aukščiau mano akys iššoko ant kaktos. Jis lyg niekur nieko perkirpo iki viršaus ir dar į šonus, kad netrukdytų rankoms.

- Durniau tu, - suurzgiau jausdama, kaip mano veidas dega iš raudonumo. - Tu perkirpai kartu ir mano liemenėlę.

- Žinau, Ana, aš žinau ką darau. - rudaplaukis rankomis nubraukė nuo nugaros medžiagas ir atsilaisvino sau vaizdą, jo balse buvo galima girdėti šypsena.