Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 37

Parašyta: 2016 Gegužės 27d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 2d.
-----

- Mes viską galime paaiškinti. - Louis atsiprašomai šyptelėjo, dar vis laikydamas iškėlęs ranką su šakele.

- Tikrai? O gal taip sakai, kad tik nepažadintume Liam ar Harry? - Sophia prisimerkia įtardama.

- Klausyk, Soph, mes netyčia... Na gerai, tyčia, bet pametėm raktą ir gal galit padėt? - išsiviepiau nubraukdama plaukus nuo veido.

- Bičiuliai, aš už jus... - sukikeno Niall pritūpdamas ir pradėdamas šviesti į žolę, - Taip ir maniau, kad visai išbūti kartu neįmanoma. - pridūrė su pergalinga šypsena. Pažvelgiau aukštyn į Sophios nepasitikintį veidą ir nutaisiau šuniuko akutes.

- Na gerai, padėsiu jums, bet jei Liam tai sužinos, aš jus pačius ant šito medžio šakų pakabinsiu... - suniurzgėjo ji pritūpdama ir pradėdama ieškoti rakto. Louis pakilo iš vietos.

- Einu patikrinti mašiną... gal ten kaip nors.. galėjo atsirasti. - miglotai sumurmėjo ir pradingo tamsoje.

- Taigi, kokios dramos tarp jūsų? Kol nėra jo, nors pasakyk.. - Sophia sukikeno prisislinkdama arčiau manęs.

- Viskas ramu, jokių dramų, tik rakto drama. - šyptelėjau stebėdamasi kaip taip išmokau meluoti.

- Na, jei dar droviesi, tai kai tik baigsis mėnesis, mes surengsime gerą merginų vakarėlį. Tik trise. - ji pavėlė mano plaukus nenustygdama vietoje.

- Trise? Ten būsiu ir aš? - sutrikęs Niall paklausė šalia priversdamas mane suprunkšti.

- Kvaily, Viky. trečia bus Viky, o tu ne prie ko čia.. - Sophia pavartė akis dramatiškai.

- Ei, bičiuliai, turiu! - iš tamsos atbėgo Louis su raktu rankoje.

- Kur radai? - paklausiau nustebusi.

- Na žinai... - sumurmėjo jis miglotai, pasitrindamas kaklą, - kelnėse.

- Tu vidurį nakties persimovei kelnes? - Niall nesupratęs pakėlė antakius.

- Jis apsidrėbė. - greit atsakiau už jį, pašokdama ir ištiesdama ranką, - negaišink laiko ir rakink, naktį norėčiau ir pamiegojus būti.

Louis nieko nelaukdamas ir nekomentuodamas pagriebė antrankius ir surakino mus raktą paduodamas Sophiai.

- Nesijaudinkit, padėsiu jį atgal į vietą. laipiojimas medžiais man visiškas malonumas. - nusijuokė ji, atsispirdama į Niall padarytą kojuką.

Raktui atsiradus vietoje ir Sophiai nusileidus ant žemės pagaliau galėjau atsipūsti.

- Tik būkit geri, nesakykit nieko kitiems. - vyptelėjau tvarkydamasi plaukus.

 -Gerai, tai bus mūsų paslaptis. - Niall suprunkštė nušviesdamas kelią atgal į palapinę. Tyliai sulindome atgal ir pastebėjome, kad Liam, Harry ir Viky miegojo kaip užmušti. Įsisukau į miegmaišį ir užverkiau akis, laukdama, kada Louis ranka suras mano liemenį ir prisitrauks artyn.

Praėjo kelios minutės nerimastingo gulėjimo, bet nieko neįvyko. Manęs neatrado jokia šilta ranka, nors ir buvome susirakinę. Jis sakė, kad jam tai jau įprotis, o su juo įpratau ir aš, bet tikriausiai dėl šios nakties nuotykių nieko nebus.

Lėtai pasukau galvą į Louis ir tegalėjau girdėti jo rimstantį kvėpavimą.

Bandydama nepažadinti, tyliai prisislinkau prie vaikino ir priglaudžiau nugarą prie jo krūtinės...

*

Atsibudau tampoma už rankos arba dar kitaip, už antrankių.

- Visi jau atsikėlė, pradeda ruoštis namo, o tu neleidi pakuoti palapinės... - Louis suirzęs balsas burbėjo man prie ausies.

- Taip ,aha, dar penkias minutes... - sučepsėjau ir užsikimšau ausis. Aišku, kad neketinau niekur keltis.

Aiktelėjau kai pajaučiau, kad kažkas pradeda tempti mane už kojos.

- Baik baik! - suklykiau išsigandusi ir puoliau stotis.

- Ko čia klyki, tiesiog kelkis ir einam pavalgyti.. - Louis pavartė akis.

- Nesveikas kažkoks... - sumurmėjau eidama paskui jį ir trindama užsimiegojusias akis. Na gerai, ne užsimiegojusias, o nemiegojusias.

- Ko jūs šiandien visi tokie užtinę? - Viky nusijuokė vos man atėjus ir ištiesė sumuštinį. Padėkojau ir tylėdama atsisėdau, pradėdama kramtyti.

- Sakiau, kad jos kelti nereikėjo, dar tikra širše taps. - nusijuokė Sophia netoliese. Pažvelgiau į ją, po to į Niall ir į Louis. Blondinas buvo žvaliausias, bet vis tiek veidas pavargęs. Rudaplaukio veidas buvo visai ištysęs.

- Rimtai, Louis, Ana, kur naktį bastėtės?- Viky nenurimo, tiesdama man šiltos arbatos puodelį.

- Ilgai negalėjau užmigti.. - sumurmėjau kramtydama.

- O tu Louis, koks tavo pasiteisinimas? - nusijuokė Liam sėdėdamas prieš mus kartu su Harry.

- Visai nemiegojau.. - suurzgė jis pasitrindamas kaktą.

- Nemeluok tu čia visiems, atsigulei ir miegojai kaip užmuštas. - pavarčiau akis dramatiškai dar vis pykdama ant jo.

- Oh tikrai? na deja, aš nemeluoju, ir jei tu galvoji, kad nejaučiau kaip tu kabinėjaisi prie manęs naktį, tai tu klysti. - garsiau suurzgė jis, priversdamas mane nustoti kramtyti ir atsisukti į jį. Mano veidas visai užkaito, kai išgirdau tylų vaikinų prunkštimą.

- Aš.. Aš nesikabinėjau prie tavęs..- sumikčiojau nejaukiai, nurydama maistą.

- Ką žinau ar tu ten mane prievartauti norėjai, bet lysti lindai. - piktas jo balsas vėl pakilusiu tonu suurzgė. Mano veidas tikrai pavirto tamsiai raudonu, net krūtinę suspaudė dėl jo žodžių, akys lengvai apsiašarojo. Apsidairiau pamatydama kitų sutrikusius veidus, nežinančius ką daryti.

Staigiai pakilau iš vietos norėdama pasprukti nuo visų, nuo Louis, bet šaltas metalas priminė, kad nors ir kur eičiau, rudaplaukis bus šalia.  Sutrikusi ir nežinodama kaip elgtis, tiesiog nusisukau nuo visų, užsidengdama veidą laisva ranka.

Stipriai užmerkiau akis, bet gėda, pyktis ir pasimetimas išpaudė iš manęs ašarą.

Louis tylėjo man už nugaros, kiti dar vis sutrikę nesigaudė kas dedasi, o aš kaip mažas vaikas bandžiau nurimti.

- Louis, žiūrėk ką padarei, tu ir vėl viską sugadinai...