Parašyta: 2016 Balandžio 6d.
Pataisyta: 2020 Kovo 25d.
----
- Ar tu vieną dieną nustosi triukšmaut.- suurzgė jis prie mano ausies, o jo kvėpavimas atsimušė į kaklo odą.- A a aš...- pradėjau mikčioti kaip kokia idiotė. Louis tik sukikeno ir atsipalaidavęs sudribo ant manęs. Nuo didelio jo svorio pradėjau muistytis mėgindama išsilaisvinti, bet tai jį tik juokino.
- O iš tavęs visai ir čiužinys geras bus man mėnesiui...- nenustojo juoktis jis iš mano nevykusių mėginimų išsikrapštyti.
- Louis..- suzyziau vartydama akis.
- Woah, iš kur žinai mano vardą? - vėl pradėjo savo medinius prikolus.
- Louis.- rimtai pasakiau pažiūrėdama į jį, bet tam tik dar didesnis juoko priepolis užėjo.
- Gerai, kad jau pribudinai tai ir kelkimės..- baigęs valytis dirbtines ašaras pasakė ir pakilo. Kas jam? Gal ką susapnavo? Jam lyg moteriškos nuotaikų kaitos...
- O, atsikėlė paskutinės subinės! - Sophia vos pamačius mus išlendančius pradėjo komentuoti.
- Teisingai, nes iš pradžių išėjo išsigandusios subinės.- sukikenau negalėdama vėl to pamiršti.
- Tylėk, subine, o tai vėl užminsiu ant kojos..- ji pakomentavo besijuokdama.
- Ir kodėl aš praleidžiu geriausias dramas? - Viky pradėjo zyzti kaip mažas vaikas netoliese.
- Nes tu keliesi anksčiau negu mes.- Sophia pavarto akis dramatizuotai.
- Gerai, pavalgom, tuomet susitvarkom ir einam į žygį! - Niall sucypia sėdėdamas prie užgesusio laužo ir krapštydamas mūsų maisto tašes.
- Aš norėjau pirma susitvarkyti ir tik tuomet eiti valgyti..- Harry vartė akis iš nepasitenkinimo kai sėdo ant rasto.
- Ne ta koja iš lovos išlipai? - Louis nusijuokė vesdamasis mane taip pat link rasto, kur prisėdę valgysime.
- Visų pirma ne iš lovos, o iš palapinės ir ne, koja nekalta, tiesiog nepasiėmiau plaukų gumyčių.- sumurmėjo Harry, o mes visos merginos susižvalgėm ir negalėdamos susivaldyti pradėjom juoktis. Louis, Niall ir Liam tik tyliai kelis kartus suprunkštė.
- Ko čia žvengiat? Tai labai rimta! - numykė niurgzlys.
- Taip rimta, kad tu manai mes neturim gumyčių? - Viky šluostėsi juoko ašaras.
- Aaaaaj, tada viskas gerai..- Harry atsipūtė ir pagriebęs suteptą sumuštinį pradėjo kimšti.
- Louis gal ir tau reikės gumytės?- suprunkščiau kai jis man padavė valgyt.
- Nenaudoju gumyčių kurios nesideda ant mano apačios...- tyliai sumurma jis ir aš paspringstu kąsniu. Sophia pribėgus pradeda trankyti man į nugarą.
- Man viskas gerai, gerai! Neužmušk gi! - sucypiau kosėdama ir pusiau juokdamasi.
- Reikėjo juk kažkaip atkeršyti už rytą..- sukikeno ji.
- Taigi, kur šiandien trauksime? - Liam nutraukė vos spėjusią įsivyroti ramybę bei kramtymo garsus.
- Nežinau, pirmą dieną dažniausiai lipdavome link to kalno, o tuomet kažkur viduryje kelio mesdavom ir bėgdavom atgal.- Sophia trūktelėjo pečiais.
- Nepamirškim to, kad kiekvieną kartą nueidavom didesnį atstumą, bei palikdavom savo kokį ženklą ar vietos žymeklį.- Niall pridūrė ir mes visi pradėjom linksėti pritardami.
Galiausiai baigėme valgyti ir stebuklingai, be ginčų pradėjom ruoštis dienos žygiui.
- O jūs tikrai nepersirengsit? - Liam vis klausinėjo žiūrėdamas į mūsų suglamžytus treningus.
- Ar tu čia erziniesi? - pikta burbėjau kol Louis kikeno. - Mes gi negalim atsikabint vienas nuo kito, o žirklių su adatom aš nesidėjau...
- Viskas, tinginiai, galim eiti, dėkitės kuprines.- Sophia pertraukė mus mostelėdama į visų daiktus. Harry, Viky, Niall, Liam ir Sophia pasiėmė po kuprinę ir liko dar viena kurios mes su Louis nekėlėm, o galim sakyti hipnotizavome žvilgsniu.
- Jūs rimtai? Mums kuprinę dar vieną palikot? - Louis suburbuliavo.
- O ką, vienos nepakanka? - Harry juokėsi iš mūsų.
- Mes gi negalim užsidėti jos kaip jūs, kai rankos surakintos...- Louis vėl piktas pasireiškė ir pagriebęs nuo žemės tą kuprinę užsimetė ant vieno peties.
- Galėsit pasikeisdami nešti..- Viky trūktelėjo pečiais ir pradėjo eiti link mūsų tikslo, taip priversdama visus vilktis iš paskos.
Vilkomės ilgai ir nuobodžiai klausydami kaip Niall priekyje mykia su ausinukais, Harry kabina Viky tikindamas, kad reikėtų sustoti pailsėti ir Sophia su Liam ginčijasi dėl neišplautų indų namuose.
- Gal paskelbiam jiems, kad esam pora? - Louis pradėjo tyliai kikenti.
- O tai dar jie nesuprato? - kaip kokia kvailė paklausiau sulaukdama durno žvilgsnio.
- O tu nors žinai, kaip elgiasi poros? - jis paklausė.
- Ne? - numykiau iš tiesų nesuprasdama ką jis turėjo omenyje. Bet atsakymo sulaukiau kitokio.Louis staigiai sugriebė man už šonų ir pakuteno.
Nesusivaldžiusi garsiai sucypiau besijuokdama bei taip priversdama atsisukti visus.
- Kas, nematėt šeliojančios porelės? - Louis nekaltai paklausė.
YOU ARE READING
Handcuffs [Lietuvių k.]
FanfictionMėnesis atrodo gana trumpas laiko tarpas, nebent tu esi prirakintas prie savo didžiausio priešo. (Istorija sukurta 1D fanfictionų laikais ir dėl švento atminimo nusprendžiau nekeisti vardų ir išvaizdų, nes jie yra VIENINTELIAI įrodymai, kad tai fanf...