Parašyta: 2015 Lapkričio 12d.
Pataisyta: 2020 Kovo 23d.
------ Tu NE-STO-RA, - pasakė jis, lyg ir piktas.
- Jo jo, pats sakei, kad lašiniai vien..- pyktelėjus numečiau jo rankas nuo savęs nors ir kaip viduje šokinėjau išgirdusi tokius žodžius.
- Aš rimtai, neimk į galvą, aš.. Aš gi juokavau. Bairis, supranti? - jo balsas skambėjo man tempiantis jį į kambarį iš vonios.
- Gerai, supratau..- tvardžiau šypseną ir dribau į lovą priversdama jį prisėsti šalia.
- Taigi... Taip ir gulsim? - keistai paklausė jis.
- Nu nežinau, jei tu prieš gulimą atlieki kokias ceremonijas, tai paskubėk, aš jam miegu..- nusijuokiau į pagalvę vidurį lovos.
- Tai man gult ant tavęs? - juokėsi jis.
- Nebent ketini man daryti nugaros masažą. - išsišiepiau kaip šetonas pasukus galvą.
- Nu davaj..- sukikeno jis ir užropojęs atsisėdo ant mano subinės.
- Ėj ką daraj? - nusijuokiau į pagalvę.
- Masažą, po to tu man valgyt paruoši už tai. - nusijuokė jis ir pradėjo minkyti pečius.
- Tau.. tau reikia eiti į masažuotojų kursus... tuoj sulaužysi man nugarą...- negalėjau nustoti juoktis nuo jo išsidirbinėjimų viršuje.
- O! Aš tau geriau kasą supinsiu, jei jau masažas nepavyksta! - juokėsi jis ir užlaužęs mano rankas pradėjo velti plaukus.
- Dar galėsi rytoj viską ir iššukuoti! - sucypiau bandydama ištrūkti.
- Radau savo cukraus vatos gabaliuką! - cyptelėjo jis kaip mergaitė ir bandė kažką ištraukti man iš galvos.
- Ej ej, dabar eisim, plausi man galvą, visai tai buvau užmiršusi! - išsišiepiau ir nupurčius jį nuo nugaros atsisėdau. Aišku dabar jis gulėjo.
- Nu neruošiu gaminti valgyti jei neišplausi to cukraus gabalo mano galvoje! Aš gi jo pati nematau! - susiraukiau.
- Kokį šampūną imti? - paklausė išsišiepęs kai kosminiu greičiu atsiradome vonioje.
- Savo šampūna imk, nes pati gi tai neatsinešiau..- pavarčiau akis išpindama kasytes ar kas ten per mazgai kiek mačiau per veidrodį.
- Taigi, bus...- Louis vaidino, kad neišskaito etiketės bandydamas mane prajuokinti, - Metalas? Mėtos? !Aj, kišk galvą po vandeniu! - pavartė akis jis.
- Taip imti ir kišti po šituo kranu? - nesupratau.
- Nu nežinau, jei tu prieš kišimą galvos po kranu atlieki kokias ceremonijas tai paskubėk, aš jau pilu šampūną..- cypiančiu balseliu jis pamėgdžiojo mano žodžius.
- Šaltaaa! Šaltaaa! - pradėjau inkšti, kai vanduo per plaukus prisilietė prie galvos odos.
- Ką sakei? Daugiau šampūno??? - juokėsi jis ir pradėjo kedenti man plaukus tašydamas vandenį į visas puses.
*
- Šaltaa! - inkščiau įsiviniojusi į storą pūkuotą adijalą, kol tuo tarpu Louis stireno savo adijale gulėdamas šalia. Teko nusivilkti, o dar kitaip, nusikirpti maikes, nes jos buvo aptaškytos lediniu vandeniu ir greit nebūtų išdžiuvę. Louis paskolino man pilkas treningines kelnes, kad nereikėtų miegoti su džinsiniais šortukais, o pats gulėjo su apatiniais įsivyniojęs į kitą adijalą.
- Žinai... Viename filme girdėjau, kad kai žmogus sušąla geriausiai sušildo tik kitas prisiglaudęs žmogus...- kikeno Louis kalendamas dantimis.
- O, gera idėja, einu pas tavo mamą..- nusijuokiau kartu su juo.
- Aš rimtai, atsigulk arčiau, man šalta. - Louis pradėjo inkšti.
- Tai ką, pas tave su radiatoriais namuose irgi ne kažką? - suprunkščiau ir užsiridenau ant jo prisiglausdama per adijalą.
- Iškarto šilčiau... būtų, jei.. Patrauktumei savo šlapius plaukus man nuo kaklo.- Louis pradėjo maskatuotis bandydamas nusipurtyti mano plaukus. Tvarkingai juos patraukiau ir įsipatoginau ant jo.
- Aš negaliu pajudėti. - sukikeno tyliai Louis tamsoje.
- Ššš! Aš miegu! - suprunkščiau ir prisipaudžiau labiau prie jo. Niekada nesijaučiau taip... saugiai šalia kito žmogaus, tas saugumo jausmas atodo privertė mano skrandį apsiversti kelis kartus, kol pagaliau grįžo į buvusią padėtį ir aš užmigau.
*
- Ana! Ana! - mane pabudino kratymas bei tampymas už rankos.
- Ką? - suurzgiau į pagalvę, kuri begalo kvepėjo vyriškais kvepalais. Vyriškais?? Mano galva pakilo žaibišku greičiu su išpūstomis akimis. Vyriškas užkimęs juokas pasigirdo iš po manęs.
- Čia... čia buvo geras! - Louis juokėsi vos ne iki ašarų. Aš gulėjau ant jo, o mano palaikyta pagalvė buvo jo krūtinė su dvejais adijalų sluoksniais ant viršaus.
- Ko prižadinai? Kiek valandų? - pasitryniau lasva ranka akis ir vos nusiridenau nuo jo.
- Norėjau į tuoletą, dabar pats laikas tau daryti rytinį raižymosi ritualą ir palydėti mane reikalų.- sukikeno jis prisiminęs mano raižymosi ritualus.
- O kas, vaikutis Lolis negali rasti kelio link tuoleto? - vaikišku balseliu paklausiau besiraižydama į visas puses.
- Dar kartą pavadink mane Loliu ir eisi namo atrakinta su savo apatiniais be jokio adijalo.- suurzgė jis piktas.
- Woah, ramiau ramiau! - supratau kaip tai jį suerzino ir atsisėdus ant lovos kampo bandžiau susivokti, kad esu tik su treninginėmis kelnėmis (ne savo), o mano maikutė sukarpyta ir viršų dengia tik adijalas.
- Ėj ėj kur einam? - mieguista suniurzgėjau kai Louis jau pradėjo vesti mane įsiviniojusią į adijalą link vonios.
- Kaip tai kur, aš noriu tuoletan.- pavartė akis. Prieš įžengiant į vonią sugebėjau pagriebti jo telefoną su ausinukais nuo komodos ir kol jis atlikinėjo reikalus aš nusisukusi budinausi su trankia muzika ausyse.
- Feeld! Feeld! - žviegiau kartu su roko muzika rasta telefone, o kad dainavau kartu arba dar kitaip - rėkiau dainos žodžius, tai sužinojau, kai Louis išplėšė ausines man iš ausų.
- Tu būtum mačiusi save, kaip šokinėjai vietoj čia susiviniojus adijale ir šaukei apie kažkokios laukus...- Louis šypsojosi savo telefono ekranui išjungdamas muziką, kai tai pasakė. Nors linksmas dabar...
- Aj, tik nepavydėk! - žaismingai pavarčiau akis.
- Būčiau nufilmavęs, tik kad muzika buvo iš mano telefono tai neturėjau kaip. - sukikeno jis kai grįžome į kambarį ir jis apsimovė panašias treningines kelnes kaip mano.
- Einam, gaminsiu gi pusryčius.- timtelėjau jį, bet jis kažkaip sustingo.
- Fuck.- susiraukė jis.
- Kas? - išsišiepiau šetono šypsena.
- Mes vakar sukarpėme savo maikes, aš gi niekaip neatrakintas neužsidėsiu kitos... Bet... pala pala...- jo susiraukimas dingo kai jis atsisuko su šypsena į mane. - Tu juk irgi negalėsi užsidėti savosios.
YOU ARE READING
Handcuffs [Lietuvių k.]
FanfictionMėnesis atrodo gana trumpas laiko tarpas, nebent tu esi prirakintas prie savo didžiausio priešo. (Istorija sukurta 1D fanfictionų laikais ir dėl švento atminimo nusprendžiau nekeisti vardų ir išvaizdų, nes jie yra VIENINTELIAI įrodymai, kad tai fanf...