Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 26

Parašyta: 2016 Balandžio 11d.
Pataisyta: 2020 Kovo 25d.
-----
Jau nuėjus pusę kelio link mūsų įkurtos stovyklos pradėjo temti. Tamsūs debesys atspindėjo mano nuotaiką, nes kuprinė, kurią nešiau ant vieno peties, baisiai nutrynė. Aišku, negalėjau skųstis, nes su Louis visą kelią nekalbėjome, o kiti negalėtų padėti jei jau neša po kuprinę.

Kiekvienoje iš jų buvo po atsigerti bei užkąsti. Mes vieninteliai net nepradarėme savo kuprinės, todėl ji tokia sunki ir iš viso, kaip Louis ją sugebėjo patempti pats į priekį? Ar ir jam links nutrynimas ant peties?

- Ei bičiuliai? - Liam numykė spoksodamas į dangų. Visi pakėlėme galvas ir ant veidų pajautėme krentančius mažus lašelius.

- Mėšlas.. - Harry užsimetė savo striukės kapišoną ant galvos ir visi pradėjome greičiau eiti kur būtų saugu. Aišku, visi išskyrus Harry buvo plonai apsirengę ir neturėjo nei kapišonų, nei striukių.

- Ko mes taip bėgam? Aš nieko prieš jei pradės lyti, perkaitau jau visai...- Niall dūsavo priešais mus vos spėdamas eiti su visais.

- Tu gal visai? Kaip mums rūbai išdžius? Kaip miegosim? Sophia norėjo dar rytoj pasimaudyti netoliese ežere.. - pikta suburbėjau jam tempdama Louis greičiau, bet tas tik urzgė vos stipriau patempus už rankos.

Ir lyg specialiai nuo mano burbėjimo, jau visai netoli stovyklavietės, prapliupo lyti lyg iš kibiro.

- Greičiau! Nestovėkit kvailiai! Štai čia ! - Liam priekyje šaukė tempdamas Sophia už rankos ir visus vesdamas link palapinės. Vos ją pamatę žaibišku greičiu sutūpėme po įėjimo stogeliu, bet į vidų nelindome.

- Negalime sušlapinti vidaus, naktį sušalsime ir susirgsime. - Sophia sušnabždėjo sušniurkšdama nosimi.

- Tai tu jau dabar galima sakyti pradedi sirgti. Mes bėgam persirengti į mašiną, ten liko mūsų rūbų lagaminai, taigi galėsit eiti po mūsų. - Liam pasakė ir nusitempė Soph su savimi į mašiną.

- Vik, gal mes galim irgi kartu eit persirengt? - Harry sumurkė Viky į ausį, bet ji garsiai nusijuokė ir greit surimtėjusi jį perskrodė piktu žvilgsniu.

- Net negalvok. Dabar aš einu į tavo mašiną, galėsi po manęs. - ir tada ji nubėgo link kitos mašinos. Jėga. Mes paskutiniai. Stirensim kol nejausim kojų. Oh, kaip dramatiška, aš jau dabar jų nejaučiu, kaip ir rankų.

Sophia su Liam greit grįžo šiltai pasirengę ir su striukėmis, užleisdami vietą persirengti Niall. Tada išėjo Harry, bet greit aprėktas grįžo besijuokdamas po stogeliu laukti eilės.

Pagaliau gavome ir mes progą sulysti į mašiną. Galinės sėdynės buvo aptrauktos adijalais, kad nesušlaptų.

- Aš ištrauksiu rūbus... - Louis sumurmėjo po tokios ilgos tylos. linktelėjau ir palaukiau, kol jis persisvėręs iš bagažinės ištraukė mano lagaminą ir jo.

Prasegusi savąjį pradėjau knistis ir ieškoti kažko, ką galėčiau dabar greitai apsivilkti.  Louis susirado naujas treningines kelnes ir pradėjo raivytis nusimaudamas šlapias.

Nusisukau duodama jam privatumą, bet tas pradėjo kikenti. Galiausiai ir aš radau savo treningus bei norėjau persimauti.

- Gal galėtumei? - mostelėjau parodydama, kad jis nusisuktų.

- O gal ir negalėčiau. - Louis pavartė akis ir atsilošęs specialiai pradėjo įdėmiai mane nužiūrinėti. Nepatenkinta suurzgiau, bet pradėjau nusimauti kelnes.

- Damn, kokios kojos...- tas karštakošis pradėjo komentuoti.

- Jos labai taikliai voš tau į subinę, jei dar spoksosi. - piktai pasakiau priversdama jį juoktis.

- Mėgink laimę. - prikandęs lūpą jis vėl specialiai nužvelgė mane. Neiškentusi kilstelėjau koją ir spyriau į jo vieną šiknos pusrutulį. Louis buvo greitesnis ir sugavęs mano koją uždribo ant manęs prispausdamas prie durelių. Jo ranka lėtai kilo mano nuoga koja prie apatinių.

- Baik. - drebančiu balseliu sumikčiojau, kai visa drąsa kažkur išgaravo.

- Taiklus mėginimas, bet turėčiau tau priminti, kad tu turi daugiau silpnybių nei aš...-  sušnabždėjo jis beveik  tiesiai man į lūpas. mano kvėpavimas pagylėjo, kai jo rankos palindo po šlapiais marškinėliais ir pasiliko prie pilvo. Visas kūnas sudrebėjo nuo šilto prisilietimo.

Louis akys hipnotizuojančiai žiūrėjo į mano ir jei tai būtų trukę nors keliomis sekundėmis ilgiau, būčiau prisitraukusi jį bučiniui,  bet jis pakilo nuo manęs su kvaila šypsenėle. Sureagavusi išsitiesiau ir puoliau mautis sausų kelnių. Mano veidas visiškai paraudo, bet ignoravau tai apsigaubdama pūkuotu adijalu, nes šlapia palaidinė dar vis buvo prilipusi prie manęs. Louis tik pagriebęs mūsų striukes išsitempė mane iš mašinos ir apsigaubę nubėgome palapinėn.

Ten visi susėdę lošė kortomis.

- Štai ir paskutiniai gražuoliai. Prisidėsit? - Viky nusijuokė mostelėdama į kortas.

- Aham. - Louis atsisėdo laisvam tarpe.

- Aš tik pažiūrėsiu. - šyptelėjau atsiguldama prie Louis ir įsisukdama į adijalą.

- Kaip manai, kada nustos lyti? - Sophios klausimas jau pasigirdo pro miglą. Visiškai išsekusi panirau į miegą net nesijaudindama, kad miegu įstrižai palapinę, ir kad reiks pasitraukti, kai kiti norės miegoti...