Handcuffs [Lietuvių k.]

Part - 4

Parašyta: 2015 Rugsėjį

Pataisyta: 2020 Kovo 23d.

------

- Atšvęskim, tą progą,kad... Mano pirmas video sulaukė tiek dėmesio! - Niall besijuokdamas sušuko ir per kambarį nuskambėjo juoko banga.
- Jo! Varom dar gert atsinešt! - Harry atsistojo eiti , bet aš jį sustabdžiau.
- Man reikia eiti, o kadangi mes surakinti...- Perliejau Louis piktu žvilgsniu, - taigi mes abu išeiname.
- Nooo! Nors tada prižadėkit, kad atšvęsim viską vėliau! - Sophia nuliūdo.
- Gerai, gerai... - nusijuokiau pavarčius akis ir atsisveikinom su visais. Reikia pradėti kurti scenarijų, ką sakysiu mamai, kai įžengsiu su šituo kiaušingalviu į namus.
- Žėk, Louis, man reikia tavo pagalbos. - bandžiau pradėti maloniai.
- Emmm... - vaidino jis, kad masto mums beeinant, - NE. - pradėjo juoktis atsakęs, o aš pavarčiau akis.
- Durniau, čia nebe juokai.. Ar gali tiesiog įžengęs į namus pasakyti, kad tu iš Benedikto stovyklos kunigo padėjėjas Oktavijus? - suinkščiau jam, o jis pradėjo garsiai juoktis. Žinau, žinau, mano prašymas skamba absurdiškai...
- Dar ko! Aš geriau sakysiu, kad esu Louis Tomlinson vienas iš garsių gatvinių, kuris važinėja motociklu po nelegalias lenktynes ir šėlsta vakarėliuose su merginomis. - juokėsi jis, nors man tai visai nebejuokinga. Vos įkalbinau savo mamą, kad manęs nesiųstų į vienuolyno mokyklą. Tikinau, kad galiu melstis namuose ir pripezėjau jai, kad lankydama normalią vaikų mokyklą galėsiu skleisti Dievo žodį.
Tai viena iš baisių nesąmonių, kurią jai sakau.
Gerai, Louis vis tiek darys savo ir tai baisu... Net nenoriu sužinoti mamos reakcijos, o dar labiau nenoriu, kad Louis pamatytų mano mamą...
Mano didžiausias košmaras jau čia, gal laikas pradėti melstis...?

Louis P.O.V.
Heh, kaip matau, pažintis su šitos nesveikelės tėvais bus linksmas. Padarysiu jos reputaciją prieš juos tokią, kad ji supras ne ant to užsisėdusi.
- Tiesiog prašau, padaryk ko prašau..- zyzė ta mažvaikė.
- Svajok ir toliau..- sukikenau, kai jau buvome prie jos durų ir paskambinus į jas ji paslėpė surakintas rankas už nugaros. Jos tėvai tikriausiai tokie turčiai su gera reputacija, kad ji taip nenori sugadint jos... Visų tokių mergų tėvai tokie...
- Ana? - pasigirdo cypiantis balselis ir duris pradarė išsišiepusi senė su... Vienuolės rūbais??
- Mama! Garbė Jėzui Kristui. - Ana išsišiepė.
- Per amžius amen.- atsakė senutė. Wtf?? Kas čia per ritualai? Kodėl jos mama tokia... sena?? Su nudrižgsiu ilgu vienuolės sijonu?? Apsidengusi galva kaip vienuolė??
- Kas šis jaunas džentelmenas? Aš Anos mama Marija Tornando. - ištiesė man ranka ta moteris, o aš dar vis stovėjau sutrikęs.
- Aš A-a-š... - žvilgtelėjau į Aną sutrikusiu žvilgsniu, - Iš Benedikto stovyklos kunigo padėjėjas...? Ammmm..- pamiršau visiškai ką turėjau sakyti ir pirmą kartą jaučiuosi taip baisiai... Kas vyksta šiuose namuose? Kur aš įsivėliau??

Ana P.O.V.
-Aš A-a-š... - jis pradėjo stenėti žvilgtelėdamas į mane, kol aš nepastebimai laikiau kumščius, kad viskas būtų gerai, - Iš Benedikto stovyklos kunigo padėjėjas...? Ammmm.. - lemeno jis. Durnius, jau viską pamiršo ką buvau sakius, bet gerai, kad nors ne savus žodžius čia sako...
- Oktavijus, mama čia Oktavijus. - greit pasakiau ir atsipūčiau, nes ji tikrai patikėjo.
- Oh, kaip šaunu! Ko tokie nedrąsūs? Užeikit, užeikit! Kaip tik norėjau eiti pasimelsti, galim pasimelsti kartu! - džiūgavo ji kol mes koridoriuje, dar paslėpę rankas, movėmės batus.
- Einu paruošiu altorių, uždegsiu žvakytes..- mama pasakė linksma ir išėjo.
- Kas per šūdas?? - vos jai išėjus Louis tyliai man sušuko.
- Paaiškinsiu viską vėliau, bet mums nuėjus į svetainę tu darysi viską, ką darau aš ir kai mes kalbėsim tu žiopčiok lyg kalbi kartu, gerai? - išbėriau greitakalbę dar vis išsigandus, kad gali nepasisekti.
- Kaip suprasti??- sušnypštė piktas jis, bet tada mes atsidūrėme svetainėje ir jis lyg tikras aktorius greit išsišiepė.
- Ateikit čia, man už nugaros. - mama jau išsišiepus tupėjo prie židinio ant kurio buvo padėtas kryžius. Mes greit priėjom ir pritūpėm.
- Tėve mūsų...- mes pradėjom melstis, o mano mintys nuklydo ties faktu, kad Louis tikrai išjuoks mane prieš visus. Ate, ate gražus gyvenime...
- Amen.- baigėm melstis ir greit atsistojom su Louis.
- Mama, mes su Oktavijum eisim... Paskaityti senąjį testamentą mano kambaryje. - pasakiau tvardydamasi nuo juoko, nes tai skambėjo taip kvailai.
Oh, Louis jau stovi visas raudonas, kad tik neprasijuoktų...
- Gerai, Ana. - išsišiepė ji ir aš greitais žingsniais pradėjau beveik bėgti į savo kambarį temdama tą idijotą, kuris vos tvardosi.
- Huh, išsisukom...- užrakinau duris ir atsipūčiau kol Louis nenustojo juoktis.
- O dieve! Nieko nesupratau, kas ten įvyko! - sudribo jis ant mano lovos, o aš atsisėdau šalia.
- Ir gerai, kad nesupratai...- pavarčiau akis.
- Aš turiu tau tieeek klausimų...- nustojo juoktis jis ir pasakė su keista šypsena.
- o aš neturiu tau atsakymų. - suurzgiau.
- Bet iš vis, kaip taip galima? Aš galvojau, kad vienuolės negali susilaukti vaikų.. - Louis pradėjo samprotauti.
- Jos ir negali susilaukti vaikų, bet įsivaikinti joms niekas nedraudžia..- paaiškinau ir Louis sutriko.
- Tu... įvaikinta??