Jos Vendeta [BAIGTA]

-1-

-Prisistatykite ir pasakokite viską, kad ir kaip bebūtų jums sunku. - paliepė psichologė.
-Esu Džesika. Man 24 metai. Prieš 4 metus vienas vaikinas nužudė mano vienintelę mamą, tą patį vakarą jis su draugais žiauriai išsityčiojo iš manęs ir mane išprievartavo. Visus šiuos metus aš vaikščioju pas psichologus ir tikiuosi, kad mano gyvenimas atsistatys... - prisistačiau ir trumpai papasakojau apie tą siaubingą įvykį.
-Kaip jūs gyvenate dabar? - paklausė psichologė.
-Dabar gyvenu su dideliu keršto troškimu. Jis privalo mirti. - atsakiau būdama pilna neapykantos.
-Jūs neturėtumėte kerštauti. Žudymas ar nelaimės linkėjimas yra labai blogas dalykas. Turėtumėte įsidėmėti, kad už viską anksčiau ar vėliau bus atlyginta. - pasakė pakraupusi psichologė.
-Kas jam už tai atlygins? - paklausiau.
-Jam jau yra atlyginta, nes jis sėdėjo kalėjime, o jeigu ir nesedėjo vistiek abiem atvėjais jam atlygins Dievas. - atsakė psichologė.
-Jis kalėjime sėdėjo tik vos dvejus metus, kol jo chėbra sumokėjo už jį užstatą. Įsivaizduojate, tik du metai už žmogžudystę ir išprievartavimą?
-Na, jam vistiek atlygins Dievas. - kartojo psichologė.
-O jūs ar įsitikinusi ar jis yra? Jeigu jo nėra jis laimingas nugyvens iki senatvės. - pasakiau.
-Jis egzistuoja. Panele Džesika, jūs turite žinoti, kad kerštas labai blogas dalykas. Todėl pažadėkite man, kad jūs nekeršysite ir susikursite gerą gyvenimą.
Aš atsidusau:
-Pažadu jums.

Psichologė išrašė man raminamųjų ir patarė visą savaitę neiti į darbą.
Aš išėjau iš medicininės įstaigos ir pasukau link savo mažo buto, kuriame esu įsikūrusi.

Gyvenu Niujorke, žmonių prigrūstame mieste. Žmonių čia gyvena daug, bet draugų neturiu. Aš niekada neturėjau draugų, o jeigu ir turėjau, tai tie patys manimi naudodavosi...

Parėjusi namo, pažiūrėjau į save veidrodyje. Vis dar ta pati, viena kaip pirštas mergina...

Nors mano širdyje yra didelis skausmas, esu viena ir neturiu artimo žmogaus, dėl to aš niekada nesipjausčiau sau venų. Aš niekada nenorėjau dėmesio bei esu įsitikinusi, kad dėl to šikniaus niekada savęs nežaločiau.

Nuėjusi į vonios kambarį aš išėmiau iš dėžutės raminamųjų tabletę ir pažiūrėjau į save veidrodyje.
-Vartoju juos jau 4 metus. Ir aš vistiek gyvenu tame pačiame tamsiame pasaulyje. - pasakiau sau ir jau po sekundės išmečiau dėžutę su tabletėmis į šiukšliadėžę.

Paklaustumėte, kodėl aš prie jų vis dar nepriprarau? Nežinau... galbūt mano nuoskaudos yra neužgožiamos? Ne... aš "atsijungiu" su gera muzika. Tą darau visada prieš miegą, nes būtent prieš miegą man sukyla įvairios mintys... Kada neužmiegu man būna labai bloga, aš net isteriškai verkiu arba viską išmėtau, išdaužau... O miegas yra tik išsigelbėjimas iš tokio siaubingo gyvenimo.

Viskas! Užteks! Man užtenka jau 4 metus girdėti tą patį, kad jam bus atlyginta nuo Dievo, užtenka girdėti psichologų svaisčiojimus apie gyvenimą, kai jie patys net nesuvokia, kokį pragarą iškentėjau aš... man užtenka pasitikėti žmonėmis ir klausyti ką jie šneka... Jis privalo mirti ir taškas!

Nieko daugiau nelaukusi išėjau į prekybos centrą. Nusipirkusi naujų drabužių, patraukiau link kirpyklos.
-O Džesika! Kaip smagu tave vėl matyti! Kaip šiandien kirpsimės? - paklausė apsidžiaugusi kirpėja.
-Sveika Reičele, šiandien noriu kardinalių pokyčių. Noriu pavirsti iš brunetės į blondinę.
-Oho! Džesika, labai geras pasirinkimas! - pagyrė kirpėja Reičelė.
-Bei kitokio kirpimo, kitaip tariant kitokios šukuosenos. - nusišypsojau.
-Gerai, gerai... Tai kažkokie nauji pasikeitimai?
-Gal ir taip Reičele... gal ir taip... - atsidusau.

Grįžusi namo atsidariau laptopą. Kadangi pradedu naują gyvenimą, privalau pakeisti savo vardą ir pavardę. Nuėjusi į deep web'ą užsisakiau naują tapatybės kortelę ir pasą. Parašiau savo naują vardą ir pavardę - Lola Hendricks, bei kitus savo suklastuotus duomenis.
Įrašiau savo numerį, kad man paskambintų.

Po pusvalandžio jau sulaukiau skambučio.
-Laba diena, kiek laiko norėtumėte, kad užtruktumėme? - pasigirdo vyriškas balsas.
-Galiu palaukti kokias dvi savaites. - atsakiau.
-Tada gerai, bet mums reikia jūsų nuotraukos. Nusifotografuokite oficialialiai ir atsiųskite mums. Iš viso 80 dolerių.
-Gerai, pinigai bus po dviejų savaičių. - pasakiau.

Dabar prasideda viskas iš naujo. Džesikos Blaire nebėra... Nuo šiandien aš - Lola Hendricks...

*Nuotraukoje (.gif formatu) yra Lola Hendricks arba Džesika Blaire (Cara Delevingne).