Jos Vendeta [BAIGTA]

-14-

Aš drebėdama laikiau šautuvą. Aš dabar turiu puikią progą nušauti Dereką, bet jeigu... aš į jį šausiu, aš galiu nušauti Deividą...

-Lola, padėk jį. - paliepė Deividas.
-Baikit! - surikau.
-Jis neužtaisytas. - pasakė kuo ramiausiai Derekas.
Jie abu atrodė siaubingai, abiems iš nosies bėgo kraujas, abiems prakirstos lūpos, abiems sutrenktos mėlynės.

Aš numečiau ginklą ant grindų.
Deividas priėjo prie manęs.
-Atsiprašau. - pasakė jis.
-Nereikia. - šyptelėjau.
Derekas stebėjo mane ir Deividą.
Pažvelgusi į Dereką aš pasakiau Deividui:
-Deividai, viskas gerai... tu turėtum lėkti namo. Susitiksim klube. - pasakiau.
-Lola... su juo tu pasiliksi. - sumurmėjo Deividas.
-Susitiksim klube Deividai... - pasakiau.
Deividas giliai atsiduso.
Aš nedrąsiai pabučiavau Deividui į žandą.
-Čia už viską... bet privalai vykti namo. - pasakiau.
Deividas pabučiavo mano kaktą.

-Atsiknisk nuo jos! - užrėkė Deividas Derekui.
Derekas viską stebėjo susimąstęs ir tylėjo. Todėl ir dabar jis nieko neatsakė Deividui.
Deividas išėjo.
Aš nuėjau į kambarį ir pasiėmusi drabužius nuėjau į vonią.
Maudžiausi po dušu...
Ant mano rankų, kojų, matėsi ryškios mėlynės...
Aš privalau bent atrodyti prieš juos stipri... Aš tą ir darysiu! Turiu nepasiduoti...
Vyrai už mus stipresni fiziškai, mes psichologiškai, jie pasižymi didesniu intelektu, mes gudrumu, jie šeimos galva, mes kaklas, jie gamtos klaida, mes stebuklas. Kodėl mums žemintis? Kodėl mums verkti prieš juos? Kodėl mes turime būti už juos menkesnės? Kodėl mes turime būti jų skuduru?

Persirengusi išėjau iš vonios kambario.
Nuėjusi į virtuvę įsipyliau sulčių į stiklinę.
Kol mėgavausi sultimis, į virtuvę atėjo Derekas.
-Jau buvau susiprotėjęs, kad tu su Deividu. - pasakė Derekas.
Aš tylėjau.
-Lola, kodėl man nepasakei? Bučiau leidęs jums ilgiau pasibūti kartu. - sarkastiškai kalbėjo Derekas.
Aš toliau nekreipiau dėmesio. Stovėjau virtuvėje lyg Dereko čia nebūtų...
Derekas priėjo prie manęs ir suėmė man už kaklo.
Aš pradėjau kosėti.
-Kai bosas tavęs klausia, turi atsakyti! - suriko jis.
-Išgraužk! - surikau.
-Pasmaugsiu kaip žiurkę! - suriko Derekas ir dar stipriau suėmė mano kaklą.
Aš pradėjau dusti ir kosėti.

Pamatęs, kad nieko neišeis, Derekas mane paleido.
Aš nieko nelaukusi paėmusi savo stiklinę, šliūkštelėjau sulčių jam į veidą.
-Kalė! - užrėkė Derekas.
Aš pradėjau bėgti nuo jo.
Derekas metė į mane stiklinę, bet aš spėjau pasilenkti.
Derekas buvo apsirengęs išeiginius drabužius, o dabar jie nuo sulčių buvo nešvarūs.
Derekas įsiutęs mėtė į mane įvairius daiktus. Aš nepasidaviau taip pat ir mečiau į jį tuos pačius daiktus kuriuos jis metė į mane.

Nubėgusi ir ištraukusi iš spintelės brangų šampaną parodžiau jam.
Jis pakraupęs žiūrėjo į mane:
-Tik pabandyk!!!
Derekas pradėjo bėgti link manęs, o aš pakėlusi nuo žemės išiliejusio kečiupo pakuotę šiek tiek stipriau paspaudžiau ją ir iš jos išsiejusi čiurkšlė pataikė tiesiai ant Dereko.
Aš juokiausi ir atidariusi vyno butelį iš jo atsigėriau.
-Tikrai neblogas. - pasakiau.
-Lola! Tu pasigailėsi. - sumurmėjo Derekas ir pradėjo mane vytis, aš bėgau aplink sofą, bet staiga paslydau ir nugriuvau ant žemės.
-Dabar pasigailėsi, kad iš vis gimei. - sumurmėjo Derekas atsitūpęs prie manęs.
Aš gulėdama ant žemės nusišypsojau jam.
Jo veido išraiška buvo kraupi...
-Pažiūrėk į laikrodį. - pasakiau.
Jis pažiūrėjo.
-Tau atsirūgs. - pasakė Derekas ir nuėjo.
Aš atsikėliau ir nuėjau į dušą. Iš naujo nusimaudžiusi ir persirengusi, laukiau Dereko. Jam jau buvo laikas būti tame darbe, o man buvo likusios dar kokios 4 valandos.
Susiruošęs Derekas atėjo ir sumurmėjo:
-Einam.
Aš nieko jam neatsakiau.

Mes jau sedėjome mašinoje ir jau judėjome link klubo. Tiek aš, tiek jis tylėjome.

Įėjome į klubą. Derekas nuskubėjo ten kur jam reikėjo, o aš vaikščiojau po klubą. Muzika grojo, bet nebuvo nei vieno žmogaus.
Neturėjau ką veikti, todėl atsisėdau ant sofos. Telefono neturėjau, nes Derekas sudaužė mano naują, o seno neatidavė...
-Anksti atėjai Lola. - priėjęs prie manęs pasakė Džo.
-Taip. - pasakiau.
-Derekas pavėlavo į žiauriai svarbų mūsų gaujos susirinkimą. Kas buvo atsitikę? Per daug užsižaidėt lovos žaidimais? - šaipėsi Džo.
-Tiesiog tualete jis ilgai užtruko. O lovos žaidimais aš su juo neužsiimu, tiesiog... jis serga cifiliu ir gonorėja... tai kažkaip pavojinga. - pašaipiai atsakiau.
Džo prisėdo prie manęs.
-Rimtai? Derekas serga lytinėm ligom? Iš kur ištraukei? - klausinėjo manęs Džo.
-Sužinojau iš vieno patikimo bičo, kuris yra jūsų gaujoje. - pamelavau.
-Iš Deivido? - paklausė Džo.
-Ne. - atsakiau.
-Tai iš Tailerio? - vėl paklausė Džo.
-Na, nežinau, gal...
-Iš pačio Dereko?
-Hm...
-Tai iš ko? - nekantravo sužinoti Džo.
-Mėgink atspėti. - nusijuokiau.
-Derekas jau ir su stoties kekšėm pradėjo. Matau, kad jam jau nuvažiavęs stogas... - pasakė Džo.
-Jis ko gero jau seniai buvo pradėjęs, taigi jūs ten visi...
-Ka?! Ne, tik ne su stoties kekšėmis ir ne su elitinėmis, mes tik merginomis kurios nėra kekšės.
-Kur gi ne... - pavarčiau akis.
-O Derekas tavęs nepatvarkė? - paklausė Džo.
-Taigi sakiau, kad ne. - atsakiau.
-Tai dar galiu aš tave patvarkyti. - pasakė Džo.
-Džo, štai kur tu... varom. - pasakė priėjęs Taileris.
Džo atsikėlė nuo sofos ir man pamerkė akį.
-Tik per mano lavoną... - sumurmėjau.
Taileris ir Džo nuėjo. Aš pasilikau sėdėti viena. Dar buvo daug laiko... ką man veikti?

Džo, Derekas, Taileris ir Deividas ėjo link klubo išėjimo.
Derekas liepė jiems sustoti.
-Lola! - suriko jis.
Aš atbėgau iki jų. Atbėgusi nusišypsojau Deividui. Deividas nusišypsojo man atgal.
-Jeigu išeisi iš klubo, tau bus riesta vakare. - pasakė Derekas.
-Ir man būtų riesta, jeigu būčiau merga ir dar jeigu Derekas įsitemtų mane į lovą... - šaipėsi Džo.
Derekas juokėsi nesuprasdamas juokelio prasmės...
-Tikrai taip. - pritarė Derekas.
Aš pati vos nesusijuokiau. Tas Džo toks naivus ir kvailas... arba aš gera melagė...
-Supratai Lola? - paklausė surimtėjęs Derekas.
-Taip. - atsakiau.
Jie išėjo iš klubo.

Aš vėl atsisėdau ant sofos.
Staiga praėjus kokiam pusvalandžiui išvydau Analiją.
Atsikėlusi nuo sofos pribėgau prie jos.
-Lola? - nustebusi ištarė ji.
-Taip, Ana... - nusijuokiau.
-Tu pagaliau atėjai! - apsidžiaugė Analia.
-Bet gyvenu vėl pas Dereką. - atsidusau - Kodėl taip anksti atėjai?
-Pati ko gero žinai... ar matei, ar jie išėjo?
-Taip, jie išėjo prieš kokį pusvalandį. Varysi vogti?
-Tai taip...
-Aš padėsiu tau. - nusijuokiau.
Mes jau ėjome į persirengimo kambarį.
-Visų pirma... slink paskui mane. Visų antra, būk pasiruošus trenkti bet kam, nes gali ten kažkas būti... - aiškino man Analija.
-Gerai, gerai Analija... - atsidusau.
Užsidėjau kepurę ir užsimečiau savo taip mėgstamą odinę striukę.
-Pasiruošus? - paklausė Analija.
-Taip. - atsakiau.
Mes nuėjome į rūsį kur buvo laikomi narkotikai. Analija padavė man baltas vienkartines pirštines.
Įslinkusios pamtėme kamerą.
-O šūdas... - sumurmėjo Analija.

Sorry, wattpad'as pradėjo žiauriai pūliuoti ir sumaišė visas dalis, tad sorry už annoying dalyką (kai pareina story update ir sumaišo protą). :( P.S Čia naujausia dalis. DĖKOJU KAS SKAITO IR KAM PATINKA. ^-^ ♡♡♡