Jos Vendeta [BAIGTA]

-6-

Susidėjusi būtiniausius daiktus į lagaminą su Deividu išėjome į lauką.
Jis tempė ir įkėlė tą lagaminą į bagažinę už mane.

Mes jau važiavome link Dereko klubo.
-Žinau, kad netiki manimi, bet aš tikrai nepažįstu tų vaikinų... Aš juos mačiau pirmą kartą... Nežinau kaip tau tai įrodyti... - nuleidusi galvą pasakiau.
-Lola, aš tikiu tavimi. Aš pasitikiu tavimi... bet ar jie patikės tavimi? Iš viso... nenoriu to sakyti, bet man galva neišneša, kodėl Derekas tau nieko blogo nedarė, kai sukėlei tas muštynes... arba kai atsisakei paklusti Dereko sąlygoms...
-Tu nežinai Deividai... visi klausinėja to: "Kodėl tau Derekas nieko nedaro?" ir t.t. Jie nemato... tu nematai taip pat.
-O ką jis tau padarė? - paklausė manęs Deividas.
-Pasiūlė priverstinai gyventi pas jį ir trenkė man antausį. - atsakiau.
-Na... aš suprantu, kad negalima mušti merginų, bet tai... ką daro Derekas su nepaklusniomis merginomis... čia yra palyginti niekas.
-Ne Deividai, jeigu aš pas jį apsigyvensiu, bus pažemintas mano orumas. Dėja, aš to nenoriu... - pasakiau ir pajutau savo akyse besikaupiančias ašaras.
-Lola, viskas gerai... Aš stengsiuosi iš visų jėgų daryti viską, kad tu nuo jo nenukentėtum, bet atmink, kad geriausia laikytis jo sąlygų... - pasakė Deividas, lyg nujausdamas, kad mėginu verkti.
Aš nieko daugiau nesakiau.

Kažkodėl viena mano pusė sako, kad viską palikčiau ir išvažiuočiau toli toli nuo čia, o kita pusė liepia pasilikti čia ir skaudžiai jam atkeršyti...

Pagaliau atvažiavom.
-Lola, tau dabar svarbiausia susikaupti. Šįvakar tu privalai pasirodyti nepriekaištingai. - pasakė Deividas.
Aš pažiūrėjau į jį ir išlipau iš mašinos.
-Daiktus palik pas mane. - pasakė Deividas.
Abu nuėjome į klubą.

Nuėjome prie persirengimo kambario durų.
-Lola, aš atkalbėsiu Dereką nuo tos kvailystės. - pasakė Deividas.
-Ačiū Deividai. - padėkojau.
-Lola...
-Kas?
-Gal norėtum po viso to, kai atkalbėsiu jį kur nors kitą dieną nueiti? - pasiūlė Deividas.
-Gerai. - sutikau ir nuėjau į persirengimo kambarį.

Staiga pamačiau verkiančią Analiją.
-Analija, kas atsitiko? - paklausiau.
-Nieko... - atsakė Analija.
-Ne... Analija, nieko neslėpk nuo manęs... mes esame partnerės... - pasakiau.
Analija pakėlė galvą ir pažiūrėjo į mane. Jai buvo prakirsta lūpa...
-Kas taip su tavimi pasielgė? - įsiutusi paklausiau.
-Lola, ir ne tik... - atsakė Analija ir parodė ant savo kaklo ryškias mėlynes - nasosus, kurie viską pasakė...
-Analija... kas taip su tavimi pasielgė? - paklausiau.
-Džo... Vienas iš Dereko gaujos. Dereko padėjėjas. - atsakė Analija.
Jau supratau apie kurį Džo kalba Analija.
-Niekšai... - sumurmėjau.
-Lola, tu esi tvirto charakterio, bet dabar prašau nieko nedaryk... - maldavo Analija.
-Už ką jie taip su tavimi pasiėlgė? - paklausiau.
-Už narkotikų vogimą. Bet... Lola... prašau...
-Analija... išgamos turi kentėti. - pasakiau ir išėjau iš persirengimo kambario.
Nuėjau į ta kambarį, kur jie dažniausiai būna susirinkę.
Įėjusi išvydau stovintį Džo. Ėjau link jo.
-Sveika Lola. - pasisveikino Džo.
Aš tik nusišypsojau ir iš visų jėgų trenkiau Džo į veidą.
-Pats žinai už ką... - sušnypščiau.
Taileris viską tylėdamas stebėjo.
Džo staigiai prirėmė mane prie sienos.
-Dabar pati pasigailėsi... - pasakė jis.
Jis stumtelėjo mane ant bilijardo stalo.
-Būsi išdulkinta čia... - suurzgė Džo.
Jis pasiguldė mane ant stalo.
Kol jis segėsi kelnes, aš atsisėdau.
-O gal aš to noriu? - paklausiau.
-Gulk ant stalo! - paliepė Džo.
Aš pasislinkau tolyn, staigiai atsistojau ant stalo ir iš kojos spyriau tiesiai jam į veidą.
-Kekšė! - suriko jis.
Taileris juokėsi:
-Nejaugi nesugebi mergos išdulkint?
Džo nejuokais įsiuto ir galiausiai prirėmė mane prie sienos.
-Dabar gražuole, prisiprašei... - pasakė jis.
Jis stipriai prispaudė mane su visu kūnu prie sienos. Viena ranka jis grabinėjo mano užpakalį, kitą ranką jis uždėjo man ant krūtinės. Visa laimė, kad buvau apsirengusi.
Neturėdama kitos išeities iš visų jėgų pradėjau klykti.
-Tylėk! - užrėkė Džo, viena ranka atidraukdamas mano odinę striukę.
Į kambarį įėjo Derekas ir Deividas...
Derekas nieko nelaukęs patraukė Džo nuo manęs.
-Ką darai Derekai? - nepatenkintas paklausė Džo.

Aš nieko daugiau nelaukusi išbėgau iš to kambario ir bėgau link persirengimo kambario.
-Lola! - išgirdau Deivido balsą.
Aš atsisukau.
-Tu suvokei, į kokią bėdą patekai? - paklausė jis.
Aš visa drebėjau... nes vos nepasikartojo tas pats įvykis kuris buvo prieš keturis metus...
-Lola, kodėl jam trenkei? - vėl paklausė Deividas.
-Jis šlykščiai pasielgė su Analija... - tyliai atsakiau.
-Lola... tu supranti, kad šiandien tu prieš Dereką vėl susidirbai? Be to Džo būtų tave pažeminęs! - rėkavo Deividas.
Mano akyse pasirodė ašaros.
-Aš paaukojuosi... aš negaliu leisti, kad kažkas taip elgtųsi...
Deividas žiūrėjo į mane ir tylėjo.
-Tu neįsivaizduoji ką aš iškentėjau... tu neįsivaizduoji Deividai... - kalbėjau su ašaromis akyse.
-Lola... ar tu tą patį patyrei? - paklausė Deividas.
-Aš tiesiog... negalėjau susivaldyti, nes aš žinau, kaip po to atsigauti sunku... - atsakiau.
Deividas mane apsikabino.
-Aš tik norėčiau, kad visa tai... būtų tik tarp mūsų... - sušnibždėjau Deividui į ausį.
-Gerai Lola... - pasakė Deividas.

Aš nusisukau ir nuėjau link persirengimo kambario.
Prie persirengimo kambario durų stovėjo Analija.
-Kas čia ką tik buvo? - paklausė Analija.
-Nieko. - atsakiau.
-Lola... aš mačiau... - pradėjo Analija.
-Tai tik apsikabinimas Analija...

*Nuotraukoje .gif formatu yra Džo Skarsgard (Nick Bateman).