Jos Vendeta [BAIGTA]

-66-

Aš verkiau. Isteriškai verkiau. Mano rankos ir kojos buvo kruvinos, nes jas stipriai buvau susipjausčiusi.

Šį kartą jau sėdėjau ant žemės. Priešais mane sėdėjo Derekas.
-Tu ir Ana. Jūs nužudėt Tailerį. Kodėl? - pradėjo tardyti jis.
Aš žiūrėjau į vieną tašką. Ir neišgirdau klausimo.
-Lola, kodėl nužudei Tailerį? - paklausė Derekas.
-Jis... - aš užsimerkiau ir nurijau gerklėje susidariusį gumulą - jis... prie manęs lindo, bet... aš jo nenužudžiau. Supranti? Aš jo nenužudžiau!
Derekas giliai atsiduso.
-Derekai, aš jo nežudžiau. Aš nežinau, dėl ko jis mirė. Aš tikrai jo nežudžiau! - pradėjau kartoti kaip beprotė.
Derekas žiūrėjo į mane.

Aš visa drebėjau ir lingavau. Buvau jau nusisukusi nuo Dereko, nes nenorėjau jo matyti... visiškai...
-Kodėl... kodėl tos sušiktos kojos... kodėl tos rankos... kodėl jos raudonos?! Aš jo nežudžiau! Aš tik trokštu nužudyti haliucinacijas, nes jos mane žudo iš lėto... Bet aš jo nežudžiau! - pradėjau panikuoti ir valytis rankas.
Derekas pripuolė prie manęs ir mane stipriai apkabino. Aš negalėjau pajudėti.
-Uh... užteks tų nesąmonių. - sumurmėjo jis.
-Nelįsk! Dink! - rėkavau aš ir visaip priešinausi.

Staiga pajutau stiprų skausmą savo kakle.
-Tu sušiktas... šūde! - surikau.
-Gerai, nereikia man tų tavo isterijų. Nusibodo... - pasakė jis.
Girdėdama jo sakomus žodžius užmigau...

Kitą dieną:
Atsikėliau nuo saulės spindulio šviesos į mano veidą. Saulė pro langą švietė tiesiai į mano akis.

Man velniškai svaigo galva...
-Po velnių... - sumurmėjau.
Atsisėdusi ant lovos, susiėmiau už galvos ir skaniai nusižiovavau.

Galvos svaigimas praėjo ir aš jau vaikščiojau po kambarį.
Paėmusi telefoną, išvydau daug skambučių. Jie buvo nuo Analijos.
-Ko ji nori... Juk mes tą lavoną sutvarkėm... - atsidusau.
Aš perskambinau jai.

Skambinau jai kelis kartus, bet ji neatsiliepė. Tik iš gal kokio šešto karto pavyko jai prisiskambinti.
-O... Lola. - išgirdau Analijos balsą.
Jos balse jaučiau kažkokį nepasitenkinimą.
-Atsiprašau, kad negalėjau atsiliepti. Miegojau kaip užmušta. Kažkaip stebiuosi, kad taip gerai sugebėjau išsimiegoti... - pasakiau.
-Oh... Lola, aš tikiu, kad taip gerai sugebėjai išsimiegoti. Tiesiog tau nereikia to sakyti ir taip aišku, kad labai puikiai išsimiegojai... - pradėjo Analija.
-Ana, kas tau? - paklausiau nieko nesupratusi.
-Tu labai gerai moki eiti dviem frontais Lola ir idealiai moki suvaidinti viską. Ačiū, dabar per tave visą šitą šūdą turiu srėbti pati. Ačiū tau, tu tikrai geriausia draugė! - suriko Analija per telefoną.
-Ana! Prašau, pasakyk kas dedasi. Aš pažadėjau tave ginti, kartu su tavimi eiti iki galo... Kodėl tu taip pyksti ant manęs? - paklausiau.
-Neapsimetinėk... nekalbėk tokių žodžių... man užtenka. Aš jau daug ką iš tavęs girdėjau. Ačiū, už sugadintą gyvenimą. - pasakė Analija ir baigė pokalbį.
-Ana! Ana! - rėkavau į telefoną, bet jau niekas neatsakė.

Aš greitai apsirengiau.
-Kas per šūdas?! Kodėl ji ant manęs pyksta?! - klausiau savęs.
Aš išėjau iš savo buto ir pribėgau prie Analijos buto.

Pradėjau belstis ir bandžiau atidaryti duris, bet durys buvo užrakintos, o namie lyg nieko nebuvo.
-Kas per šūdas... - sumurmėjau.

Grįžau į savo butą ir nežinojau ką daryti... Bandžiau skambinti Analijai, bet ji neatsakė...
Aš iš nevilties įsijungiau televizorių ir kaip beprotė vėl ir vėl skambinėjau Analijai. Ji visiškai neatsakė...

Staiga išgirdau kai ką per televiziją. Tai patraukė mano dėmesį:
"Atnaujintos žinios! Viskas vyksta labai greitai! Šiandien dar anksti ryte rastas Tailerio Gandžio kūnas, o jau turime įtariamąjį! Dabar įtakingiausias Niujorko žmogus Derekas Heilas, Džo Skarsgard ir Deividas Heilas aiškinasi nuovadoje. Sulaikytoji yra mergina, jos tapatybės negalime atskleisti. Pasak patikimų šaltinių, mergina dirbo pas Dereką...".
Aš krūptelėjau ir išjungiau televizorių. Supratau, ką Analija turi omenyje ir aš turiu prisiimti visą kaltę...

Giliai atsidususi, suvedžiau bendrosios pagalbos numerį ir paskambinau.
-Laba diena... - pasisveikinau.
-Laba diena. - pasisveikino dispečerė.
-Aš noriu, kad mane sujungtumėte su Niujorko policija. - paprašiau.
-Kas atsitiko? - paklausė dišpečerė.
Aš giliai įkvėpiau oro...
-Tai aš nužudžiau Tailerį... - prisipažinau.
-Atsiunčiame policiją į jūsų namus. Būkite ramiai ir laukite. - pasakė dispečerė.
-Gerai... - atsidusau.
-Gerai, policija jau kelyje. - pasakė dispečerė.
Aš baigiau pokalbį.

Nuėjau į savo miegamajį. Greitai persirengiau ir susišukavau bei pasidažiau, kad atrodyčiau kaip mergina iš striptizo klubo.

Kažkur po mažiau nei pusvalandžio atvyko policija. Jie mane suėmė ir aš visiškai jiems nesipriešinau...
Po mažiau nei penkių minučių, aš jau važiavau į policijos nuovadą.

Kai jau atvažiavome prie policijos nuovados, aš išvydau pilną žurnalistų. Jau sėdėdama mašinoje susigūžiau į kamuoliuką. Tik mums išlipus visi supuolė klausinėti ir fotografuoti.

Galiausiai kažkaip nusigavome iki policijos nuovados durų.
Policininkai mane nuvedė į tardymo kambarį.
Kambaryje pamačiau Analiją, Dereką ir tardytoją.
-Atvedėm įtariamąją, kuri papasakos viską. - pasakė policininkas.
-Sėskite. Vardas, pavardė? - paklausė tardytojas.
-Lola Hendricks. - atsakiau.
-Asmens dokumentas?
-Atsiprašau, bet... aš kažkur jį pamečiau. - atsakiau.
-Hm... sakai nužudei tu jį... - pasakė tardytojas nužiūrėjęs mane nuo galvos iki kojų.
-Ji nežudė. - įsiterpė Derekas.
-Kodėl taip manai? - paklausė tardytojas.
-Ji iš mano klubo. Aš ją labai gerai pažįstu. Bet tegul seka savo pasakas. - atsakė Derekas.
Aš atsisėdau ir pasižiūrėjau į Analiją. Ji buvo labai nepatenkinta ir net nežiūrėjo į mane.
-Kalbėkite. - davė leidimą tardytojas.
-Pirmiausia, aš tikrai nužudžiau jį, bei jį labai gerai pažįstu. - pradėjau kalbėti.
-Geriau užduokite jai klausimų. - paprašė Derekas.
Tardytojas giliai atsiduso ir paklausė:
-Kur jūs buvote tarp devintos ir ketvirtos valandos nakties?
-Buvau savo bute... Taileris taip pat buvo su manimi. Jis lindo prie manęs ir tada aš jam tvojau... Pasirodo jis mirė... - atsakiau nei trupučio nesudvėjojusi.
-Panele Moncada, ar jūs buvote kartu su Lola?
-Am... - atsiduso Analija ir pažiūrėjo į mane - aš buvau savo bute... Deja, viena...
-Ponas Heilas kažkodėl duoda parodymus, kad čia Analijos darbas. Ką jūs galite pasakyti? - paklausė manęs tardytojas.
Viskas aišku. Čia Dereko darbas... Nejaugi jis iš kažkur sužinojo, kad mes nužudėme Tailerį?
-Am... aš nežinau... Man tai yra nesuvokiama taip kaltinti savo bendražygę nužudymu... Analija iš tikrųjų yra nekalta. Ji turi alibi. Tai aš kalta. - pasakiau.
-Panelė Moncada neturi alibio. Heilai, jūs turite kažką pasakyti? - paklausė tardytojas.
-Aš vėliau pasisakysiu. - atsakė Derekas.
Aš piktai pasižiūrėjau į Dereką.
-Jūs bendravote su auka prieš mirtį, taip? - paklausė manęs tardytojas.
-Taip. Na, iš tikrųjų tada kai jį nužudžiau ir išvilkau į gatvę, paskutinį kartą jį mačiau.
-Kokie santykiai jus siejo su Taileriu? - paklausė tardytojas.
-Buvome labai artimi. Aš su juo draugavau. Mes artimai draugavome. - atsakiau.
Analija suraukė antakius, o Derekas plačiai nusišypsojo ir pakraipė galvą.