Jos Vendeta [BAIGTA]

-47-

Pajutau kaip kažkas sako mano vardą ir mane liečia.
-Nu... uh... baik... - muisčiausi.
-Lola, kelkis, vėluojam į darbą. - žadino mane Analija.
-Dar tik 80 ir keturi vienetai minučių... - suinksčiau.
-Laikas į darbą! - suriko Analija.
Aš pašokau.
-Dabar žinosiu kaip tave reikia pažadinti. - pasakė Analija.
-Kiek vėluojam į darbą? - paklausiau išsigandusi.
-Am... kažkur pusvalandį... - atsakė Analija.
-Fuck, mums šakės nuo Dereko. - staigiai atsikėliau nuo žemės.
-Aš einu nusimaudyti pas save, apsirengti ir susiruošti, o vėliau susitiksim koridoriuje. - pasakė Analija.
-Gerai. - sutikau.

Analija išėjo. Aš nervingai perbraukiau per plaukus. Nejaučiau nei pagirių, nei kažko kito... jaučiausi tik pavargusi.
Daugiau nieko nelaukusi nusiprausiau, greitai apsirengiau, išsidžiovinau plaukus ir susiruošusi išėjau į kolidorių. Ten manęs jau laukė Analija.
-Tu greitai... - nustebau.
-Darbas yra darbas. - pasakė Analija.
Mes nusileidome laiptais į apačią ir pagaliau pasiekėme išėjimą.
-Vėluojam beveik valandą. Ir galiu pasakyti, kad jau pražiopsojom savo pasirodymą. - pasakė Analija.
-Tik nesakyk to... - sumurmėjau.

Tik įėjus į klubą, aš padaviau ranką Analijai. Mes nuėjome į persirengimo kambarį.
-Pavėlavot. Galit iš čia dingti žiurkės. - pasitiko mus Dženifer.
-Oh... kalė grįžo iš ligoninės... - pavartė akis Analija.
-Tu tylėk šiukšle. - pasišlykštėdama pasakė Dženifer.
-Gerai, whatever... - atsidusau.
-Žinai Lola, kažkaip skaudu tau bus matyti mane su Dereku... Ar tu girdėjai naujienas? Ne? Aš su Dereku. Mes esame pora ir dabar aš gyvenu jo bute. Kartu su juo. Pagaliau jis atėjo į protą ir atsisakė tokios kekšės kaip tu. Suprato, kad jam reikia kažko geresnio. - kalbėjo Dženifer.
-Oh... rimtai? Tikrai mes abi labai liūdim... - sarkastiškai kalbėjo Analija.
-Žinok Denifer, aš verkiau visą naktį, nes man buvo taip liūdna, kad tas šūdo gabalas atsisakė manęs. Žinai, kažkaip pasijutau žemesnės klasės kekše. Na gal iki gatvės nenukritau, bet iki elitinės pirmo levelio tikrai nukritau. - sarkastiškai kalbėjau.
-Wow! Dabar gali graužtis nagus, nes Derekas myli mane. - pasakė Dženifer.
-Taip, taip... aš tik gaila, kad nesigriaužiu nagų, nes gaila brangaus manikiūro už kurį sumokėjo Derekas. Supranti, visgi pinigai dėti... - plačiai nusišypsojau.
-Dinkit kalės! - užrėkė Dženifer.
-Reikėtų tau nueiti pas odontologą, nes užuodžiu kažkokią smarvę, po to kai užrėkei. - nusijuokė Analija.
Mes abi besijuokdamos išėjom iš persirengimo kambario.
-Pavėlavom, o ką toliau darom? - paklausiau.
-Nueisim bent į tą susirinkimą kur visados einam po pasirodymų. - pasakė Analija.
-Mes turime persirengti, nes Džo pastebės ir...
-Taip Lola, ir aš turiu genialią idėją... - pasakė Analija.
-Kokią? - suraukusi antakius paklausiau.
Analija paėmė mano ranką ir nusitempė mane.

-Po velniu Ana! Ką sugalvojai?! - rėkavau.
Analija nusitempė mane ant scenos ir paprašė mikrafono.
-Ponai! Nutraukiame šitą šlamštą... - pasakė Analija.
Iš karto pasigirdo didelis ūžimas.
-Dabar ką pasakysiu, nutrauks visą jūsų nepasitenkinimą! - kalbėjo toliau Analija.
-O ne, Ana... aš prie to š... neprisidedu... - sumurmėjau.
-Tu nežinai kas čia bus ir patikėk manimi, mes būsime merginos on top. - pasakė Analija.
Aš giliai atsidusau.
-Mums reikia dviejų drasių savanoriu iš šios salės! -  suriko Analija.
-Man gana... - sumurmėjau ir norėjau nueiti nuo scenos, bet Analija mane sulaikė.
-Lola, aš žinau, kad mums abiejoms yra tai šlykštu. Žinau, kad yra žiauru būti pažemintai. Ypač Dereko ar Džo. Aš neverčiu tavęs to daryti, bet mes turime tai daryti, nes pavėlavome. Mes turime išvengti to kas mūsų laukia. Tiesiog įkvėpk giliai oro į plaučius, užsimerk ir nieko nejausk. - pasakė Analija.
Aš puikiai žinojau, kad už pavėlavimą būsime nubaustos, bet jeigu pašoksime ypatingą šokį, išvengsime bausmės.
-Ai, velniop. - numojau ranka ir paėmiau iš Analijos mikrafoną.
Analija plačiai nusišypsojo.
-Siūlykit pinigus ir daugiausiai pasiūlę, galės smagiai pasibūti su mumis! - pasakiau per mikrafoną.
Prasidėjo rėkavimai... Analija paprašė apsauginio, kad jis susiderėtų su jais.

Tuo tarpu mes pradėjome ruoštis.
-Niekada aš nešokau taip... prieš vaikiną... na...
-Žinau, bet dabar paaiškinsiu tau taisykles... Tavo visą kūną gali liesti, tave gali ir nurenginėti...
-Aš neištversiu Ana. - atsidusau.
-Ištversi. Viskas bus gerai. Žodžiu jie gali tave nurenginėti, bet negali atsekti tavo liemenėlės ar...
-Žinau žinau Ana... - pertraukiau Analiją.
-Ir negali su juo pasibučiuoti, nes jis tik klientas ir bučinys yra imtymu. - paaiškino Analija.
-Jau viskas. - pasakė apsauginis.
Mes išėjome į sceną.
Scenoje stovėjo du jauni vaikinai.
-Pasiruošus? - paklausė Analija.
-Tarkim... Taip. - atsakiau.
Jiems atnešė kėdes, jie atsisėdo.
Didžėjus paleido muziką. Aš atsisėdau ant to vaikino kelių.
Analija rodė, kad ne taip darau. Reikia visaip prieš jį vartytis ir t.t

Giliai įkvėpiau oro ir pradėjau visaip šokti prieš jį... Taip šlykštu... Jaučiausi šūdinai. Tas vaikinas nuvilko mano megstinį. Aš žiūrėjau į Analiją ir viską atkartojau ką darė ji.

Staiga pamačiau publikoje stovintį Deividą... Nežinau, ar man jis pasirodė ar ne, bet mane apėmė kažkoks pyktis.

Dabar jau nebežiūrėjau į Analiją ir pradėjau šokti kaip reikiant. Atsisėdau ant to vaikino kelių ir visaip judėjau. Jaučiau kaip jis mane lietė ir t.t., bet kažkodėl nieko nebejaučiau.

Baigus šokti, iškart nubėgau į taletą ir nuėjusi prie kriauklės, ploviausi savo rankas... Jos buvo švarios, bet ant ju jaučiau kažkokį sunkų daiktą. Į tualetą atėjo Analija.
-Nuostabiai atrodei pabaigoje Lola! - pagyrė Analija.
Aš tryniau rankas...
-Labai nustebau... tau pavyko nejausti to šlykštaus jausmo. - pasakė Analija.
Aš kaip pakvaišusi kiek stipriau tryniau rankas.
-Lola? - ištarė susirūpinusi Analija.
Aš pradėjau nieko negirdėti...
-Nusiplauk... nusiplauk... - kartojau.
-Lola, kas tau? - paklausė Analija.
-Po velniais! Nusiplauk! - užrikau.
-Ei! Lola, nusiramink. Viskas gerai... Tavo rankos paraudo... - pradėjo mane raminti Analija.
Aš vis tiek tryniau savo rankas.
-Lola... - pasakė Analija ir palietė mano ranką.
-Tu ją išpurvinai! - surikau.
-Neišpurvinau Lola. - pasakė Analija.
-Išpurvinai! - surikau ir iš visų jėgų trenkiau į veidrodį.
-O Dieve! Lola! Kas tau darosi! - suriko Analija.
Aš pajutau kaip iš mano akių pradėjo bėgti ašaros.
-Palik mane vieną. - tyliai ištariau Analijai.
Analija išbėgo iš tualeto. Aš ploviausi rankas...
-Jos vis tiek nešvarios... nesuprantu... - murmėjau.
Aš ploviausi rankas... vanduo net pasidarė raudonas...
Kažkas atėjo į tualetą.
-Kas čia atsitiko? - išgirdau kažkieno balsą.
Atsisukusi pamačiau kažkokią merginą.
-Mano rankos nešvarios... jų neina nuplauti.
-Eina nuplauti. Jos tik kruvinos pakiškite rankas po srove ir jos nusiplaus. Neverkite... gal kažkas atsitiko? - paklausė ta mergina.
-Jų neina nuplauti... Aš bandau... jų neina nuplauti. Vanduo raudonas... rankos juodos... - pasakiau.
-Aš niekur nematau, kad būtų juodos... - nesupratusi žiūrėjo į mane ta mergina.
Aš tryniau rankas kiek įmanoma stipriau.
Ta mergina priėjo prie manęs su servetėle.
-Pabandykime nuvalyti. - nusišypsojo ji ir paėmė mano ranką.