Jos Vendeta [BAIGTA]

-52-

Abigailė kažko ieškojo savo kuprinėje.
-Kodėl jis čia mane paliko? - paklausiau.
-Čia tam, kad pagražinčiau tave. - atsakė Abigailė.
-Čia geraja prasme ar blogaja? - paklausiau.
Abigailė nusijuokė:
-Man tu patinki. Šiaip nebijok, nieko nedarysiu tau. Esu visažistė ir padažysiu tave, bei aprenksiu aišku.
-Am... aišku... - suraukiau antakius.
-Supranti, Deanas paklojo už tave daug ir jis nori kokybiško vakaro. - paaiškino Abigailė.
-Aš galėjau iš savo skuduryno pasiimti naują suknelę kaip atsarginę. - sumurmėjau.
-Deanas kažką pasakojo, kad kažkokia kalė išterliojo tavo suknelę. - pasakė Abigailė.
-Hm...
-Kas?
-Ne, nieko. - pasakiau.
Įsivyravo tyla. Deanas jau suspėjo papasakoti visą tą nuotykį kažkokiai Abigailei, o man viską papasakoti bijo... Jaučiu, kad jis nori mane demaskuoti. Čia kažkas ne taip. Aš negaliu pasitikėti Deanu.
-Ar tau patinka Deanas kaip vyras? - staiga paklausė Abigailė.
-Am... kas? - nesupratau.
-Ar tau patinka Deanas? - pakartojo ji.
-Aš jo beveik nepažįstu. Galima sakyti, aš jo visai nepažįstu. Negaliu sakyti, nes aš jo tikrai nepažįstu. - atsakiau dažnai kartodama ir pabrėždama žodį "nepažįstu" .
-Nebūtinai iš to... Jo elgesys ar net išvaizda.
-Čia galiu pasakyti, kad man nepatinka jo elgesys. Apie išvaizdą negaliu kalbėti. Net nesuprantu prie ko tu lenki.
-Man Deano elgesys patinka. Jis su visomis elgiasi džentemeniškai. O to klausimo aš tik šiaip paklausiau. - pasakė Abigailė.
Aš nutilau. Abigailė mane padažė ir aš jau galėjau apsivilkti raudoną suknelę, kurią man padavė ji.
-Gerai, aš nebeištversiu... - atsiduso Abigailė.
-Kas? - nesupratusi žiūrėjau į ją.
-Tu žinai, kad Deanas nori tavęs į savo gaują. Tu esi geras ginklas prieš Dereką. Mūsų planas įtraukti slapta tave į mūsų gaują. Šį vakarą tu turi pateikti savo atsakymą.
Aš nusijuokiau:
-Visą tą žinau, bet aš nepažįstu tavęs, Deano ir jūsų visos gaujos. Aš nežinau, galbūt jūs slepiate kažką nuo manęs, galbūt jūs bendraujate su Dereku labai artimai. Tame ir yra problema, kad aš negaliu jumis visais pasitikėti.
-Lola, tu viską sužinosi vėliau. Šiąnakt Deanas tau daug ką papasakos. Tu viską sužinosi ir suprasi, tik turi sutikti. - paaiškino Abigailė.
-Čia gali būti spąstai... iš kur man žinoti, kad tai tiesa? - paklausiau.
-Nežinau ar tu žinai tai... bet manau, mes esame to paties likimo. Po gaujos atsiskyrimo, Derekas buvo mane pagrobęs. Čia tam, kad santažuotų Deaną. Tai ką patyriau aš... niekada neįsivaizdavau, kad Derekas gali būti toks žvėris... Kai Derekas gerai sutarė su Deanu... Derekas gerai elgėsi su manimi. Aš mylėjau Dereką, bet jis nieko man nejautė, o tik naudojosi manimi kaip skuduru. Mes buvome pora. Buvau naivi kalė... Pavogęs mane, jis žiauriai tyčiojosi iš manęs. Aš vos išgyvenau ir iki šiol jaučiu tuos dalykus. Noriu keršto, bet Derekas taip nepasitiki manimi kaip tavimi. Todėl tu mūsų viltis esi Lola. Nesvarbu, mes tau padėsime, o tu net galėsi paleisti tą kulką ir užbaigti visų merginų kančias, su kuriomis jis taip kažkada elgėsi. Tų merginų yra tūkstančiai... - kalbėjo Abigailė tramdydama ašaras.
Aš žiūrėjau į ją ir mano protas pradėjo neprieštarauti...
-Esi graži, gudri ir protinga. Tiek tereikia, kad parodytum savo galią. - pasakė Abigailė.
-Jis nusipelno visko ką kentėjome mes. - ištariau.
Abigailė nusišypsojo ir paskambino Deanui.

Po minutės Deanas atėjo prie mūsų.
-Nuostabiai atrodai Lola, - plačiai nusišypsojo jis - ačiū Abigaile, aš be tavęs niekas.
Aš atsisveikinau su Abigaile ir nuėjau kartu su Deanu.

Galiausiai grįžom į tą kambarį, kur vyko gaujos susitikimas. Tik įėjus visi sužiuro į mane.
-Pagaliau susiradai suknelę. - nusijuokė Džo.
-Taigi šalta čia sėdėti. - atkirtau ir pažiūrėjau į Analiją. Jos veidas buvo liūdnas. Pamačiusi, kad aš į ją žiūriu, ji tik dirbtinai nusišypsojo.

-Sėskis. - pasiūlė Deanas.
-Ne, aš turiu stovėti kaip ir kitos merginos, tu gi gaujos vadas, be to, aš nenoriu sėdėti. - nusišypsojau.
-Gerai, bet kai pavargsi, aš leisiu tau atsisėsti. - pasakė Deanas ir atisėdo pats.
Džo atsistojo ir pradėjo kalbėti.
-Visų pirma, pakelkime visi taures už tai kad esame įtakingi visur. Visi esame taikoje. Taikiai sugyventi yra mūsų didžiausia vertybė. Mes kiekvienas gauname tik teigiamų dalykų. Džiaukitės mūsų gražuolėmis, gerkite šį šampaną kiek galite ir praleiskite gerai laiką. - pasakė Džo ir išgėrė šampano taurę. Mes visi išgėrėm taip pat.
-Taisingai Džo pasakė taika yra mūsų vertybė. Svarbiausia laikytis nustatytų sąlygų ir karų nebus. Geriausia neišsišokti ir būti savo vietoje. - pridūrė Derekas.
-Derekai, ar galime eiti prie reikalų? - paklausė Džo.
-Galime. Ir aš pradėsiu beje. Žodžiu mūsų kvartale vyksta kažkoks valdžios vakarėlis ir mes ten galvojame išsilaužti bei truputį pagąsdinti vieną valdžios žmogelį, kuris truputį dedasi teisingas. - pasakė Derekas.
-O! Tikrai geriau sugalvojai Derekai. Matau jau išeini iš mergų pisimo mados. - pasakė pilną burną prisikimšęs Deanas.
-Sorry, mano drauge, bet aš nemetu tos mados... Supranti, nors... tu turėtum labai gerai suprasti, kad tai yra gyvenimo būdas. - nusišypsojo Derekas.
-Na, bent jau vis tiek pradėjai keliauti į priekį, o tai pagirtina. - pasakė Deanas.
-Ką tu planuoji padaryti? - paklausė Derekas.
-Hm... truputį vieną verslo magnatą pagąsdinti... - atsakė Deanas.
-O va čia irgi pagirtina. - pasakė Derekas.
Visi ten esantys gaujų nariai pradėjo kalbėti ką darys, diskutuoti apie kažkokius nusikaltimus...

Aš tik stovėjau ir nuobodžiavau... Stebėjau Deividą, kaip jis meiliai elgėsi su ta mergina. Stebėjau Analiją, kuri nebuvo laiminga ir taip pat nuobodžiavo. Taip pat stebėjau Dereką, kuris kalbėjo ant kelių pasisodinęs Dženifer. Aš įsižiūrėjau į vieną tašką ir jau nebegirdėjau ką šneka jie... buvau pasinėrusi į savo mintis.

-Lola. - staiga išgirdau kažkieno balsą.
Atsigavusi pažiūrėjau į Deaną.
-Gal nori atsisėsti? - paklausė jis.
-Am... nežinau... kai tu stovi ir tau reikia kalbėti, man nepatogu sėdėti. - atsakiau.
-Tada sėskis man ant kelių. - paliepė Deanas.
Aš pažiūrėjau į Dereką ir prisiminiau jo grasinimą...

Nepaisant visko, atsisėdau Deanui ant kelių.
-Dabar gal kas nors nori palošti kortomis? - paklausė Džo.
Kai kas sutiko ir išėjo. Analija išėjo su Džo, Deividas su savo mergina, o mes pasilikome tik keliese.
-Ko nenori palošti su jais kortomis? - paklausė Derekas.
-Nenoriu. - atsakė Deanas.
Derekas plačiai nusišypsojo.
-Deanai ir Lola, gal eikime pasiplepėti? - pasiūlė jis.
Deanas pažiūrėjo į mane ir aš staigiai atsistojau.
-Gerai, einam. - atsakė Deanas.