Jos Vendeta [BAIGTA]

-39-

Kaip visada mus pasitiko plojimai ir rėkavimai... tie patys rėkavimai, kai Derekas norėjo "pakelti" mano reitingus.

Atėjo ta nekenčiamiausia akimirka... Seksualiai šokti prieš visus nuogai... na nevisai nuogai tik po apatiniu trikotažu, bet tai beveik tas pats kas nuogai...

Baigusios savo pasirodymą grįžome į persirengimo kambarį.
-Kaip visados puikiai pasirodėm. - pasakė Analija.
-Uh... kažkodėl dabar man sunkiau sekėsi... nežinau, nebuvau susikaupusi visam tam... - pasiskundžiau.
-Dabar ko gero jautiesi laisvesnė viena koja ištrūkusi iš Dereko nelaisvės. Visa tai natūralu. - pasakė Analija.
-Man visados to nepatiko daryti, kai aš būdavau žeminama... aš... neturėjau emocijų... jausmų... dariau visą tai tarsi robotas... dabar jaučiu, kad man teks kažkaip išmokti viską iš naujo...
-Taip Lola, tu buvai tarsi ne tu. Nesvarbu tas sušiktas darbas... svarbiausia kaip tu pati jautiesi, o visa tai galima suvaidinti.
-Na gal ir taip... - atsidusau.
-Pamatysi, išmoksi. Geriau, sakyk kur gyvensi kai nebebūsi su Dereku. - nusijuokė Ananlija.
-Oh... tiesa... aš pamiršau visiškai apie tai... Aš neturiu kur gyventi. - susirūpinau.
-Gali būti mano kaimynė. Gyvenu Dereko viešbutyje. Gyventum šalia manęs už sienos, nes tas butukas yra laisvas. - pasiūlė Analija.
-Am... visai nesveikai gera idėja! - nusijuokiau.

Mes nuėjome į repeticijų salę kur ir visuomet susirinkdavome po posirodymo.
-Sveikos mano gražuolės! - pasisveikino Džo.
Jis kaip visada sveikinosi sarkastiškai, lyg šaipydamasis iš mūsų.
Aš apsižvalgiau. Salėje sėdėjo Taileris ir Deividas. Dereko nebuvo ir tai buvo keista, nes dažniausiai Derekas sėdėdavo ir stebėdavo viską.
Džo priėjo prie manęs.
-Ačiū Dievui... Pagaliau būsi atsakinga už save ir kovosi tik už save. - pasakė jis žiūrėdamas į akis ir nusišypsojo.
-Gali šokinėti iš laimės. - pavarčiau akis.
-Užtat tau nuo šios dienos prasidės pragaras. - pasakė Džo ir atsigėrė iš alaus skardinės.
Aš nutilau. Nėra prasmės diskutuoti su juo...
-Na panelytės, šiandien algų išmokėjimas! - pasakė Džo.
Pagaliau gausiu savo pirmąją algą. Ši diena negali būti laimingesnė.
-Visos gerai pasirodėte. Tik šiandien Lola ir Šeila man nelabai patiko, bet koks skirtumas, šiandien geros nuotaikos esu, o jau nuo kito mėnesio pradėsiu taikyti bausmes. Taigi pasitemkit panelės. - šyptelėjo Džo.
Mes atsistojom į eilę, o Džo dalino pinigus.

Gavusios algą aš ir Analija išėjom iš repeticijų salės.
-Kažkaip Deividas... na... nepastebėjai... - kažką pradėjo kalbėti Analija, bet sustojo.
-Ko? - paklausiau nesupratusi.
-Na... jis nesielgia kaip anksčiau... - atsakė Analija.
-Taip, pastebėjau tai Ana, bet man jis visiškai nerūpi. Nenori ir nebendrauja su mumis. Arba mes tapome jam eilinėmis kekšėmis arba tiesiog jis turi merginą ir nenori su mumis draugauti. - pasakiau.
-Arba jam pagrasino Derekas. - spėliojo Analija.
-Kas? - nusijuokiau - Derekas? Už ką?
-Ai nesvarbu, geriau einam persirengti ir atšvęsti. - pakeitė temą Analija.

Mes nuėjom į persirengimo kambarį. Mūsų nuotaika buvo labai gera ir kvailiojom. Buvo labai smagu.
-Varysim linksimintis tarp paprastų ne vipinių žmonių. Mes esame kaip ir tie žmonės, nesiaukštinam, o ir be to Derekas neatskaitys moralo. - pasakiau.
-Tas tiesa. - pasakė Analija.
Mes persirengėm ir išėjom iš kambario.
-Išleisiu visą algą. - nusijuokiau.
-Nesirūpink, toks elgesys visados mano kraujyje, bet kažkaip moku išgyventi. - nusijuokė Analija.

Atsisėdome iš karto prie baro.
Užsisakėme kokteilių šį kartą.
-Džo sušiktas kalės vaikas. - pasakė Analija.
-Ką jis dar padarė? - paklausiau.
-Ah... jis dažnai pašiepia, išsikelia save, jam silpnesni fiziškai žmonės yra skudurai... - atsiduso Analija.
-Tas pats su Dereku. Derekas yra tikra arklio subinė... - pavarčiau akis.
-Ten visi jie tokie, netgi Deividas. - pasakė Analija.
-Turėsiu omenyje. - išgirdau balsą už nugaros.
Mes abi vienu kartu atsisukom. Tai buvo Deividas. Analija susiėmė už burnos, o aš pradėjau juoktis. Deividas atsisėdo šalia mūsų:
-Tai ką čia stumiate ant manęs?
-Nu, kad rimtai tu visą tą savaitę buvai šiknius. - atsakė Analija.
-O tu buvai dar šiknesnė. - pasakė Deividas.
-Sorry, kad taip Analija išsireiškė, bet tiesiog mes aptarėm visus žmones. - šyptelėjau.
-Supratau, aš tik norėjau paklausti kai ko tavęs Lola. - pasakė Deividas.
-Am... na tai klausk. - surimtėjau.
-Ką Džo turėjo omenyje, kad tu būsi atsakinga už save? - paklausė Deividas.
-Wow! Tu dar nežinai, kad aš jau nebegyvensiu pas Dereką? - nustebau.
-Tu... - pradėjo jis.
-Ne, tai buvo pačio Dereko pasiūlymas "išsineždinti" iš jo buto. - pertraukiau Deividą.
-Sveikinu tada tave! - apsidžiaugė jis.
-Bet tau Derekas nieko nesakė?
-Nieko. Kažkaip jis pradėjo nepasitikėti manimi.
-O mes dar žadėjom tave pakviesti į Lolos vakarėlį, kuris beje vyksta dabar. - įsikišo Analija.
-O tas kvietimas vis dar galioja? - paklausė Deividas.
Analija pasižiūrėjo į mane.
-Am... kaip nori Deividai. Jeigu nori susižlugdyti dar labiau savo pasitikėjimą, tada prisijunk prie mūsų, o jeigu ne, tai gali eiti. Mes nepyksim. - nusišypsojau.
-Velniop tą Dereką. Kažkada buvom draugai, todėl nereikia tos draugystės praleisti. - pasakė Deividas.
-Tu pagalvok rimtai Deividai.
-Derekas, Džo, Taileris čia nesilanko jiems per žema linksmintis ne VIP klube. Klubas juk padalintas į dvi dalis: paprastieji ir kilmingieji. - atsakė Deividas.
-Nepasikeitei nei kiek. - nusijuokė Analija.
-Truputį Ana. - nusijuokė Deividas.
-O kuom? - paklausiau.
-Galbūt, charakteriu, bet nesakysiu ar į gerąją ar blogąją pusę. - atsakė Deividas.
-Nebūk toks paslaptingas. - pasakė Analija.
Mes visi nusijuokėm.

Deividas ir mes užsisakėme burbono.
-Svarbiausia neprisigerti! - užriko Analija kuri jau buvo girta.
Analija dar turėjo jėgų išsivesti mane pašokti. Rankose laikiau burbono butelį kurio nenorėjau paleisti iš rankų.
-Paleisk tu jį! - paliepė Analija.
-Jis mano meilė. - nusijuokiau.
-Nu davai, visi trys pašokam! - pasakė Analija temdama ir Deividą.
-Ne Ana. Aš dabar ne. - atsisakinėjo jis.
Aš ir Analija nuėjome pašokti. Šokome tarp žmonių. Buvo smagu! Aš atsigėriau truputį burbono iš butelio ir vos nepaspringau.
-Duokš man, parodysiu kaip reikia. - pasakė Analija.
Aš padaviau jai butelį. Ji nugėrė pusę butelio ir nepaspringo.
-Kaip tu?.. - buvau be žado.
-Geriu jau nuo 5 metų, todėl esu profė šitam reikale. - nusijuokė Analija.
Mes šokome ir šėlome. Mačiau, kaip Deividas stebėjo mus. Aš pamojavau jam. Jis man taip pat pamojavo.
-Sakai esi profė Ana? Tai tada kodėl aš negirta? - paklausiau.
-Nes tu neatsipalaiduoji! - užriko Analija pabrėždama žodį "Neatsipalaiduoji".

Aš visą laiką stengiausi atsipalaiduoti ir man atrodo, kad man pavyko.