Jos Vendeta [BAIGTA]

-59-

Vis dėlto, Derekas man padėjo užlipti į viršų. Mes išėjome iš rūsio ir atsisėdome ant sofos stovinčios svetainėje. Saulė suspigino tiesiai man į veidą. Prabuvus kažkiek laiko tamsoje, mano akys visiškai atprato nuo saulės, tad tik suspiginus saulei aš užsidengiau savo akis.

Derekas užtraukė užuolaidą ir atsinešė savo laptopą. Aš tylėjau ir stebėjau kaip jis kažką junginėja.
-Lola, tu labai norėjai sužinoti apie Deaną. Ką jis tau pripasakojo tą vakarą? - paklausė Derekas.

Aš giliai atsidusau ir pažiūrėjau į pastatytą tuščią stiklinę, bet nieko neatsakiau Derekui.
-Lola. - ištarė Derekas.
Aš atsistojau ir lėtai sukaupusi jėgas, ėjau pasiimti tos stiklinės. Ji stovėjo ant spintelės. Aš ėjau vis arčiau ir kai jau beveik pasiekiau tikslą, suklupau prie spintelės. Nežinau kodėl, bet aš užsimerkiau ir jaučiau kaip mano skruostu rieda ašara...

Derekas paėmė tą stiklinę. Įpylė į ją vandens ir padavė man.
-Ką jis papasakojo tau? - paklausė jis.
-Nieko kas pagal tave būtų tiesa... - atsakiau atsigėrusi vandens.
Derekas susiraukė.

Derekas vėl padėjo man atsikelti ir pasodino mane ant sofos.
Jis paleido kažkokį vaizdo įrašą. Jis buvo labai nekokybiškas, nes kažkas krutino kamerą į šalis ir viskas drebėjo... Vaizdo įraše girdėjosi kažkokie balsai.
Staiga jame išvydau Deaną ir prieš jį netoliese atsiklaupusią merginą...
"Jau filmuoji?" - paklausė Deanas.
"Taip. Biče, čia bus įtraukta į istoriją viskas." - juokėsi tas kuris filmavo.
Deanas priėjo prie pusnuogės surištos merginos. Ji buvo išsigandusi ir verkė, o jos veido nesimatė. Jis trenkė jai iš butelio per galvą ir ji parkrito ant žemės...
Jie juokėsi.
"Baik žliumbti! Baik žliumbti!" - rėkavo Deanas ir spardė tą merginą.

Aš matydama vaizdo įrašą, netekau amo... Aš užsimerkiau ir negalėjau patikėti tuo ką matau...
-Išjunk. - ramiai pasakiau.
Derekas išjungė tą vaizdo įrašą ir plačiai nusišypsojo.
-Aš jo vos nenužudžiau. - išgirdau Džo balsą.
Aš atsisukau. Jis stovėjo už mūsų.
-Dėl ko? Tu pats niekuo nesiskiri nuo jo. - pasakiau.
-Jis visa tai darė be priežasties ir prieš metus dar kai tavęs nebuvo. Jis žiauriai elgėsi su mergina iš mūsų klubo ir atsiuntė šį vaizdo įrašą mums. Jis už tą mėšlą nusipelnė mirties. - pasakė Džo.
-Jūs tokie patys. - sumurmėjau.
-Lola, tu toleruoji tokį jo elgesį? - paklausė Derekas.
-Ne, bet šitas vaizdo įrašas sumontuotas. Aš pati bendravau su juo. Aš žinau, kad jis ne toks. - atsakiau.
-Tu nepažįsti jo. Jis tavimi nori pasinaudoti. - pasakė Derekas.
-Wow... koks rūpestingas pasidarei... - pavarčiau akis.
-Ši mergina iki šiol dirba pas mus klube. Ji šokėja. - pasakė Džo.
-Kas ji? - paklausiau.
Džo plačiai nusišypsojo.
-Lola, ko prikalbėjo Deanas? - paklausė Derekas.
-Kas ta mergina? - paklausiau Džo, visiškai ignoruodama Dereko klausimą.
-Pati sužinok. - atsakė jis ir nuėjo.
-Ei! Kas ji?! - pradėjau plėšytis.
Derekas uždėjo savo abi rankas man ant pečių.
-Ššš... ramiai... - ramino jis mane.
-Tu žinai kas ji. - pasakiau.
-Taip, bet tu pasakyk man apie Deaną.
-Kodėl tu jo negali paklausti? - paklausiau.
-Nes tu esi mano gaujoje, o Deanas tau kažką pasakė. - atsakė Derekas.
Aš nusijuokiau ir surimtėjusi pasakiau:
-Man jis nieko nepasakė. Aš tik norėjau sužinoti dėl ko išsiskyrėte.
-Jis norėjo valdžios ir... - pradėjo Derekas, bet staiga nustojo.
-Kas ir? - paklausiau.
-Jis kaip bailys nėjo su gauja iki galo. Jis išsigando policijos. Jau tada dar policija buvo paklusni mums... na nevisai, bet beveik. - užbaigė Derekas.
-Jis ne bailys Derekai. Jis tik žinojo, kad jam neverta į tą visą mėšlą veltis. - pasakiau.
Derekas susinervinęs pakilo nuo sofos.
-Jis bailys Lola! Man visiškai nesvarbu ar tau tas vaizdo įrašas padirbtas ar ne... jam rūpėjo tik šitas, o pats bijojo imtis atsakomybės. Jis kažko nori iš tavęs. Pati pamatysi kaip jis pasielgs! - kalbėjo Derekas.
-Pasižiūrėk į save Derekai... Tu rūpi tik pats sau. Nesuprantu, ką tu čia nori įrodyti man. Tu pats niekuo nesiskiri nuo Deano. Prisimink... kaip tu pasielgei su manimi? Tu elgiesi taip pat su manimi kaip ir jis su ta mergina. Deja... aš nemačiau tikrų jo įrodymų. Iš tavo lūpų aš nenoriu nieko girdėti, nes aš žinau, kad tu meluoji. Deanas su manimi taip nesielgia. - kalbėjau aš.
Derekas pasikasė savo smakrą.
-Tada ką tu veiki pas mane šokdama aplink stulpą, jeigu Deanas tau labai brangus? - paklausė jis.
-Man jis nėra brangus. Aš tik teigiu, kad jis nėra toks pabaisa. - atsakiau.
Derekas pradėjo juoktis.

Iš tikrųjų... aš patikėjau tuo vaizdo įrašu... Derekas lyg bando mane palenkti į savo pusę... Kam? Nejaugi jis žino, kad esu Deano gaujoje? Man nesvarbu. Dabar turiu būtinai susirasti tą merginą...
Derekas atsisėdo prie manęs ir uždėjo savo ranką ant mano šlaunies.
-Lola, tu man tokia nesuprantama... - tyliai pasakė jis.
Aš uždėjau savo ranką ant jo rankos, kuri buvo ant mano šlaunies.
-Nereikia... - sušnibždėjau.
Derekas pažiūrėjo į mano akis.
-O ką aš pradedu? - paklausė jis.
Aš užsimerkiau ir nulenkiau galvą.
Derekas pakėlė mano smakrą.
-Nors dar vienas... dar vienas tavo susitikimas su Deanu ir tu lavonas... - griežtai pasakė Derekas.
-Aš maniau, kad aš šiandien būsiu lavonu. - pasakiau.
Derekas atsistojo nuo sofos ir išsitraukė pistoletą.

Aš stebėjau jį ir nesupratau, ar jis tikrai nori mane nužudyti. Mano galvoje pradėjo suktis įvairios mintys... Nekenčiu ir nenoriu, kad jis mane nužudytų. Mano misija yra nužudyti jį.
-Tos išsigandusios akys... drebančios rankos... tas bevertis tavo kūnas... Ar tu tikrai nebijai mirties? - paklausė Derekas nutaikęs savo pistoletą į mane.
Aš giliai įkvėpiau oro.
-O ar tu tikrai nori mane nužudyti? - paklausiau.
-Kodėl taip klausi?
-Na... Tu visuomet bijojai mane prarasti. - atsakiau.
Derekas susiraukęs pažvelgė į mane.
-Gerai Lola, tu laisva. Gali grįžti kažkokiu būdu namo. - pasakė jis.
-Visiškai laisva? - paklausiau.
-Ne. Tu priklausai man. - atsakė Derekas.
-Kodėl tu?..
-Aš sugalvojau kai ką. Tu esi idealus dalykas vienam reikalui. - plačiai nusišypsojo Derekas.

Nusipraususi ir pavalgiusi išvažiavau iš to sušikto namo. Mašinoje sėdėjau ir žiūrėjau pro langą. Dabar dar labiau įsitikinau, kad Derekas nenori žudyti manęs. Visi jo veiksmai kai aš įsidūriau į pilvą, kai kažkada nualpau, kai norėjau nušokti...
-Jis tavęs nenužudė, o ryte kalbėjo visiškai priešingai. - pasakė Deividas.
-Nusivylei? - paklausiau.
-Ne, bet tau turėtų būti aišku, kad Dereką gali palenkti į savo pusę. - pasakė Deividas.
Aš plačiai nusišypsojau.