Jos Vendeta [BAIGTA]

-60-

Įėjau į savo butą. Jis buvo labai netvarkingas. Viskas išmėtyta, sujaukta...
-Kas čia buvo išsilaužę?! - surikau.
-Čia buvo... Deanas... - atsakė Deividas.
-Ko jam čia reikėjo? Kaip jis čia pateko? - klausinėjau.
-Nežinau. Aš tik spėju, kad jis. - atsakė Deividas.
Aš nusijuokiau. Deividas taip pat dėl visko kaltina Deaną... Visiškai taip pat kaip Derekas...
-Deanas kaltas dėl visko... - sumurmėjau.
-Kaip ir Derekas. - pridūrė Deividas.

Mes pradėjom tvarkytis. Deividas išėjo, o aš pasilikau viena bute.
Išmėtyti visi daiktai... viskas išnaršyta...
-Nekenčiu... nekenčiu... - murmėjau sau po nosimi.
-Lola? - staiga išgirdau kažkieno balsą.
Aš atsisukau ir pamačiau stovinčią Analiją.
-Ana! - nusišypsojau.
-Tik nesakyk, kad tu vaiduoklis ar aš sapnuoju. - susiraukė Analija.
-Ne, tu nesapnuoji. - nusišypsojau.
Analija priėjo prie manęs ir apsikabino mane.
-Man pasakė, kad Derekas tave nužudė... - pasakė Analija.
-Kas?
-Taileris. Klube net kolegos turėjo tave pagerbti. Džo pasakė, kad Derekas pagaliau tavimi atsikratė. - papasakojo Analija.
-Aš nieko nesuprantu... Nejaugi jie palaikė mane mirusia? - paklausiau.
-Taip... Aš iš tikrųjų patikėjau, bet kaip tu... kaip tu sugebėjai išlikti gyva? - paklausiau.
-Aš buvau įkalinta kažkokiame name. Jis atokiau nuo Niujorko. Tik neseniai grįžau su Deividu. Derekas ten iš manęs tyčiojosi, mane mušė... Sakė, kad šiandien mirsiu, bet... jis manęs nenušovė. - papasakojau.
-Klube esi laikoma kaip didžiausia išdavikė. Kodėl tu gynei Deaną? Kodėl tu sutikai su juo išvažiuoti iš klubo? Kodėl tu su juo... Nejaugi, tu... susidėjai su juo? - klausinėjo Analija.
-Ana, aš nesusidėjau su juo. Aš tik... aš tik norėjau, kad... nebūtų jokių aukų. Aš nenoriu, kad žmonės mirtų. Iš klubo mes nebuvome išvažiavę. Mes buvome už klubo kampo, bet tarp mūsų visiškai nieko nebuvo. - atsakiau.
-Nežinau Lola... Aš netikiu Dereku, bet... nežinau ką pasakyti dabar. Tikriausiai galiu pasakyti, kad man nepatinka, jog tu pradedi mezgti kažkokius santykius su Deanu. Nemanau, kad be reikalo šoktum prieš skriejančią kulką... ir gelbėtum nedorą žmogų. Nepyk, bet esu įsitikinusi, kad tarp tavęs ir Deano kažkas yra. Todėl... atsiprašau, aš negaliu pasitikėti tavimi, o tu turėtum nepasitikėti manimi, nes jeigu aš ką nors sužinosiu, aš... pasakysiu viską Derekui. - kalbėjo Analija.
-Ana... kodėl tu esi Dereko pusėje? - paklausiau.
-Kodėl tu esi to baisaus žmogaus pusėje? - perfrazavo klausimą Analija.
-Aš nesu jo pusėje. - atsakiau.
-Aš taip pat nesu Dereko pusėje. Aš jo gyvybės negelbėčiau, aš nevažiuočiau su juo kažkur... aš jo nebučiuočiau.
-Nesuprantu Ana, iš kur tu ištraukei tą informaciją... - pasakiau suraukusi antakius, bet vėliau viską supratau - Viskas aišku. Tu tiki Dereku. Jis pasakė visiems tai, ką aš jam melavau.
-Atsiprašau Lola... Tai ką aš mačiau... Mano nuomonės nepakeis. - pasakė Analija.
Ji ėjo link durų, bet aš sustabdžiau:
-Tai tu ta mergina... Jis tave pažemino...
Analija nulenkė galvą.
-Derekas buvo teisus. - sumurmėjau.
-Tai buvo baisu Lola... - drebančiu balsu ištarė Analija.
Aš atsidusau.
-Jis buvo žiaurus... aš per plauką likau gyva, o po to aš norėjau nusižudyti. Jaučiausi purvina, o to purvo... nėjo nuplauti... - pasakojo Analija.
Jaučiau kaip ji verkė.

Aš priėjau prie Analijos ir apsikabinau ją.
-Aš pažadu... Kad ir kaip jis prie manęs lįs, aš pažadu... aš nekreipsiu į jį dėmesio. Aš neprisidėsiu prie jo... - pasakiau.
Analija atsisuko į mane ir šyptelėjo.
-Iš kur žinai, kad aš...
-Derekas parodė man vaizdo įrašą. Aš buvau priblokšta... Deanas elgėsi su manimi draugiškai ir švelniai... bet dabar...
-Jie dar ir filmavo... Dieve... Lola, Deanas yra dviveidis. Jis puikiai moka vaidinti aukos vaidmenį, o vėliau... šantažuoti. - pasakė Analija.
-Tą patį sakė Derekas... - pasakiau.
-Gerai... aš eisiu. - šyptelėjo ji.
Aš linktelėjau ir nusišypsojau.

Pasilikusi viena namuose tvarkiausi.
-Viskas... - sumurmėjau.

Pasiėmusi laptopą ir naršydama, susiradau internete Deano klubo adresą... Ten sužinosiu tikslią vietą kur jis gyvena... Man būtinai reikia su juo susitikti ir pasikalbėti.
Susiradusi adresą, aš apsirengiau ir išėjau iš buto.

Išėjusi į lauką, apsižvalgiau ir pradėjau eiti link stotelės. Autobusu nuvykau iki to adreso. Išlipusi iš autobuso, pamačiau klubą.

Įėjusi į klubą, nemačiau nei vieno žmogaus. Jis buvo visiškai tuščias...
-Ei! Ką čia darai? - išgirdau balsą netoliese.
Atsisukusi pamačiau Paulą.
-Oh... ačiū Dievui... - atsidusau.
-Ko nori? - paklausė Paulas.
-Kur gyvena Deanas? - paklausiau.
-Lola, tu išprotėjai... tave gal seka Derekas... Be to, sakė, kad tu... - pradėjo Paulas.
-Taip taip... mirus... - užbaigiau Paulo sakinį.
-Tave seka Dereko žmonės... O gal net turi mikrafoną. - atsiduso Paulas.
-Nieko neturiu. Jeigu taip bijai, nuvešk mane iki Deano. - paprašiau.
Paulas pažiūrėjo į mane kaip į beprotę. Jis išsitraukė telefoną ir paskambino. Deja, niekas neatsiliepė.
-Gerai, eik paskui mane. Nuvešiu. - pasakė jis.
Aš nusekiau paskui Paulą.

Po minutės mes jau važiavome link Deano namų.
-Dereko gauja pranešė mums, kad tavęs nebėra. Deanas susinervino ir žadėjo jau šianakt pulti Dereko klubą. - pasakė Paulas.
-Aš grįžau, bet man dabar reikia daugiau informacijos... Man įdomu kaip aš žinosiu kada reikia susitikti ir ką daryti toliau.
-Derekas tau to dar nepaaiškino?
-Ne. Jis man nieko nepaaiškino.
-Hm... turėjo pasakyti ir tai, kad atvykti iki jo klubo yra nesaugu. - pasakė Paulas.
-Aš tą žinau... - atsidusau.
Įsyvyravo tyla. Aš sėdėjau ir man niežėjo kumščiai. Norėjau trenkti Deanui tuojau pat...

Galiausiai mes atvažiavome. Pakilusi liftu iki Deano buto, aš paspaudžiau mygtuką ir dar pabeldžiau.
Duris atidarė Deanas ir jis buvo nustebęs:
-Lola?
Aš pažiūrėjau į jį ir sukandau dantis.
-Tu gyva... - nustebęs ištarė Deanas.
Aš trenkiau stiprų antausį jam.
-Tu nusipelnei dvigubai daugiau. Čia už tai, kad kankini merginas... čia už tai, kad žiauriai tyčiojaisi iš mano draugės ir už tai, kad meluoji. - pasakiau.
Deanas susiėmė už žando ir tylėdamas žiūrėjo į mane.
-Tai buvo seniai... - sušnibždėjo jis.
Aš nusijuokiau:
-Tikrai... prieš metus... Niekas taip greitai nesikeičia. Aš susitikau su Dereku po keturių metų, o jis nei trupučio nepasikeitė.
Deanas nutilo. Jis tik žiūrėjo į mane.
-Aš mačiau tą vaizdo įrašą. Ir taip, aš noriu tai padaryti viena. Man nesvarbu ar tu paskųsi mane Derekui. - pasakiau ir ėjau link lifto, bet išgirdau kažkokį moters balsą:
-Kas čia vyksta?
Atsisukusi pamačiau pusnuogę merginą. Ji glaudėsi prie Deano, o jis jai tik kartojo:
-Nieko, eik į lovą...
Aš pasišlykštėjau ir nuėjau.

Išėjau į lauką. Paulas laukė manęs mašinoje. Įlipus į mašiną jis paklausė:
-Radai jį?
-Taip.
-Jis dabar turbūt dirba namuose, nes jis tikrai buvo sumišęs ir jam buvo blogai, kai jis sužinojo, kad tau mirus mūsų planas žlunga...
-Oh... jis tikrai atrodė depresuotas... - sarkastiškai sutikau su Paulu.
Paulas užvedė variklį ir mes jau pajudėjome iš vietos.