Jos Vendeta [BAIGTA]

-19-

Vis dar gulėjau Dereko lovoje. Žiūrėjau į lašalinę. Aš tikrai nenorėčiau, kad Derekas manimi rūpintusi. Nenoriu, kad jis iš viso liestusi prie mano kūno.

Į kambarį įėjo Derekas.
Aš tiesiog gulėjau ir tylėjau.
-Nuobodu? - paklausė Derekas.
Aš nieko neatsakiau.
-Galime eiti iš šio kambario į svetainę, ten yra bent televizorius. - pasakė Derekas.
-Eww... geriau aš norėčiau pabūti viena. Be tavęs. - griežtai pasakiau.
Derekas šyptelėjo:
-Neišdegs, aš turiu tavimi rūpintis, nes pati norėjai to.
-Aš pati? - nustebusi paklausiau.
-Pati kėlei bado akciją. - atsakė Derekas.
Aš giliai atsidusau ir nusukau galvą į milžinišką langą, pro kurį matėsi beprotiškai gražus vaizdas. Būtent šis vaizdas neleido man išprotėti... šis vaizdas mane ramino ir man buvo gera stebėti jį.
Derekas atsisėdo ant lovos.
Mano kūną tiesiog kratė, nuo jo buvimo šalia.
Derekas palietė mano ranką. Aš net nesureaguodama patraukiau ją.
-Aš tik pažiūrėti noriu. - išgirdau Dereko balsą.
Aš atsisukau ir suraukiau antakius:
-Ką pažiūrėti?
-Pažiūrėti ar tau neištino ranka nuo to skysčio. - atsakė Derekas.
Nežinau kodėl, bet aš pradėjau juoktis.
Derekas žiūrėjo asilo snukiu į mane.
-Na... taip, mano ranka tiesiog pritvindyta vandens ir tuoj sprogs... - sarastiškai pasakiau.
-Tai... ar galiu? - paklausė Derekas.
-O Dieve... - atsidusau - Tu kvailas ar tik nori kažko iš manęs? Kraujas išnešioja visas maisto medžiagas iš tos lašalinės ir mano ranka negali būti pertvindyta, nebent ištintų, pamėlynuotų ar net išbertų jeigu būčiau alergiška, bet kaip matai, mano ranka atrodo gerai. - paaiškinau.
Derekas žiūrėjo į mane susidomėjęs.
Baigusi kalbėti aš vėl nusisukusi žiūrėjau į tą vaizdą pro langą.
-O ar aš sociopatas, Lola? - staiga paklausė Derekas.
-Nežinau, aš ne daktarė. - atsakiau.
-Tavo nuomone...
-Mano nuomone... taip, tu esi 100% sociopatas, nes tu myli tik save, tau neįdomūs kitų jausmai, užgaudamas bei skaudindamas kitus, tu jauti malonumą, tu negali kažko mylėti, nes tu nesuvoki ką gali jausti kitas žmogus, tau reikėtų gydytis ir...
-Neįdomu. - pertraukė mane Derekas.
Aš giliai atsidusau.
Įsivyravo tyla.

Aš taip norėjau, kad Derekas išeitų iš kambario. Jo buvimas šalia iš tiesų man kėlė baimę. Jis visiškai sugriovė mano gyvenimą, mano svajones, mano pasitikėjimą žmonėmis, mano psichologine, o gal net psichinę būseną...

Dabar mane valdo kerštas. Jis mane valdo net kai pati nejaučiu to. Aš visuomet noriu pakenkti jam, o galiausiai į jį paleisti tą vienintelę kulką, kuri akimirksniu atimtų jam gyvenimą.
Dėl keršto esu čia, dėl keršto esu kitu vardu ir pavarde, dėl keršto jam, aš kenčiu nuo jo... Ko gero aš pasiryžčiau viskam, kad tik galėčiau kuo greičiau ir skaudžiau jam atkeršyti.
Aš gulėdama žiūrėjau į tą vaizdą pro langą... norėjau būti dabar klube ir linksmintis su Analija ir Deividu...
-Gražus vaizdas? - paklausė Derekas.
Aš nieko neatsakiau, užsimerkiau ir po ilgos tylos užmigau...

Sportavau sporto salėje. Prie manęs priėjo Deividas. Jis mane pabučiavo.
-Kaip diena Lola? - paklausė jis.
-Labai gera, kaip tau? - atsakiau.
-Nuostabi. - nusišypsojo jis.
Aš priėjau prie Deivido.
-Ar galėtum paduoti vandens buteliuką? - paklausiau.
Deividas paėmė buteliuką nuo suolelio ir pametė man.
Aš nusišypsojau.
-Tavo šypsena mane verčia džiaugtis, kad turiu tokią gražią merginą. - apsikabino mane Deividas.
-Tikrai? - išdykusiai paklausiau ir įsisiurbiau Deividui į lūpas.
Deividas numovė mano maikutę, aš padariau tą patį.
-Niekas nesakė, kad palaidais plaukais atrodai dar labiau pritrenkiančiai? - paklausė jis išimdamas gumytę iš plaukų.
Jis bučiavo mano kaklą, aš švelniai glosčiau jo nugarą...
Staiga įsiveržė su ginklu Derekas.
-Niekas, niekas nesustabdys gauti tai ko noriu aš! Adios broli! - atsisveikino Derekas su Deividu paleisdamas kulką tiesiai Deividui į galvą. Deividas nukrito prie mano kojų, o aš stovėjau ir rėkiau...

Atsikėliau visa išpilta prakaito. Ir tankiai kvėpuodama.
-Kas atsitiko? - susirūpinęs paklausė Derekas.
Aš užsimerkiau. Tai buvo sapnas, bet jis buvo toks tikroviškas...
-Ne... nieko... - išsigandusi atsakiau.

Derekas išėjo iš kambario.
Aš nusiraminau... Atsiguliau ir žiūrėjau į tą nuotrauką...
Ką reiškia žodžiai iš Dereko lūpų "ją mylėjau"? Ką reiškia "su ja nekalbėjau"? Ką reiškia išvis ta mano nuotrauka jo miegamajame?..
Derekas grįžo į kambarį su vandeniu.
-Imk. - padavė jis man tą pilną stiklinę vandens.
Aš pasiėmiau ir atsigėriau.
-Ačiū. - padėkojau.
Kažkaip ironiška, kai sapnuoji, kad prie tavo akių nužudo žmogų tas žmogus, kuris dabar sėdi prie lovos.
-Lola, ką tu veikei anksčiau? - paklausė Derekas.
-Na... aš... šiek tiek mokiausi... studijavau teisę. - atsakiau.
-Hm... teisę... o dabar pati atėjai į kriminalinį pasaulį.
-Mane iš ten išmetė. Dabar esu čia. - pasakiau.
-Kodėl?
-Norėčiau kuo greičiau užsidirbti ir keliauti toliau. Išvykti iš čia į Floridą... O tu apskritai, tikrini mano asmenybę? Iškratei mano kompiuterį, telefoną? - pradėjau klausinėti.
-Telefonas patikrintas, kompiuteris taip pat. Kad tu ne farė, aš įsitikinau. Dabar man reikia tave pažinti artimiau. - atsakė Derekas.
-Kuo greičiau noriu iš to buto dingti.
-Tu keista. Kitos merginos pas mane ateina ir prašo, kad jas patvarkyčiau ir jas priimčiau gyventi čia, o tu to nenori. - šyptelėjo Derekas.
-Visų pirma, mano orumas yra aukščiau visko, antra, užsikrėsti cifiliu nuo tavęs nori tik kekšės. Trečia, šis butas nėra jaukus ir tokios šlykščios energijos...
-Kad nėra jaukus sutinku. Ko gero pas Deividą buvo labai jauku tau.
-Dvigubai jaukiau ir geriau. - pasakiau.

Jau sulašėjo visa lašalinė. Aš pati išsitraukiau adatą ir tą vietą prisidengiau vata.
Aš kėliausi iš lovos, bet Derekas mane sustabdė.
-Lola, tu miegosi čia, tu negali keltis, o aš miegosiu ant sofos svetainėje, nes kaip tu sakei tau orumas yra aukščiau visko, bet kažkodėl tau jauku ir gera kai Deividas tvarko tave. - pasakė Derekas.
-Derekai, jaukumas nėra iš gyvūliško jausmo, jaukumas yra iš šalia esančio geraširdžio žmogaus. - atsakiau.
Derekas dar truputį pažiūrėjo į mane ir daugiau nieko nesakęs priėjęs prie durų ištarė:
-Labanakt, Lola.
Aš atsidusau ir ištariau tai pat:
-Labanakt.
Derekas išėjo iš kambario.
-Vendeta. Štai ko aš labiausiai trokštu tau. - sušnibždėjau tyliai ir atsigulusi užmigau.