Įslaptinta 2 (Baigta)

2

-Iza. Kelkis, pavėluosim,-iš apačios sušuko Sofija. Šiaip ne taip atsikėliau ir išsimaudžius nulipau į apačią. Namas buvo didžiulis jame gyvenau ne viena o su draugais.
Apačioje manęs jau laukė Sofija su Amelija. Jos dirba pas mane modelių agentūroje.
-Labas rytas,-pasisveikinau atkreipdama merginų dėmesį
-Laba.
-Labuka,-Amelija padavė man kavos puodelį.
-Iza mes turime problema, šiandien paskutinė diena kai reikia nufotografuot rūbų reklamą o mūsų modeliai pasiėmė atostogas ir neturim ką fotografuot,-iš viršaus nusileido Neila.
-Tai fotografuosim jus,-jos taip pat buvo modeliai bet mes labai suartėjom ir jos tapo mano ištikimiausios padėjėjos ir geriausios draugės.
-Tu žinai kad tu labiau tiktum tik reiktu perdažyt plaukus į pavizdžiui mėliną,-pasakė Neila paimdama mano juodus plaukus.
-Man patinka mintis apie plaukų dažymą bet jūs puikiai žinot kad aš nesifotografuoju,-pasižiūrėjau į jas smerkiančiu žvilgsniu.
-Bet gali padaryti išimtį, mes visos puikiai žinom kad tu geriausiai
tinki,-Amelija atėjo arčiau.
-Taip mergyt nebeišsisuksi,-Sofija padėjo savo puodelį ir užlipo į viršų.
-Daba tai ikliuvai,-nusijuokė Neila. Sofija tikrai buvo užsispyrus dėlto turiu du pasirinkimus arba susipykt su Sofi arba fotografuotis. Na su geriausia drauge neketinu pyktis todėl lieka tik vienas variantas.

Sėdėjau mašinoje su jau nudažytais plaukais. Buvau tikrai patenkinta rezultatu. Pasukome link ofiso kur turėjome susitikti su užsakovais.
Savo kabinete atsisėdau ant kėdės kol merginos sukinėjosi aplink. Galiausiai man atsibodo ir aš išėjau į kavinę kitoje gatvės pusėje. Man buvo visiškai vienodai jei užsakovai ir ateis kol manęs nebus. Čia jiem reik manęs o ne atvirkščiai.

Išgėriau kavos ir suvalgiau pyragaitį. Pasižiūrėjau į telefoną. Merginos man vis rašinėjo kad užsakovas atėjo. Na tikiuosi jis dar neišėjo. Niekur neskubėdama nuėjau į savo kabinetą. Prie stalo sėdėjo viena blondinė o už jos trys merginos juodais plaukais ir vienodomis juodomis suknelėmis.
-Laba diena, atsiprašau kad
vėluoju.-atkreipiau jų dėmesį.
-Nieko tokio,-atsisuko blondinė,-aš Kristė bet gali mane vadint Kris,-jis atsistojo ir priėjus prie manęs ištiesė ranką.
-Izabele,-prisitačiau ir paspaudžiau ranką.
—Man reikia modelio keliom suknelėm kaip ir tarėmės.
—Aha man tereiks kad pasirašytumėt o modeliu šį kart būsiu aš,—Kris mane taip akivaizdžiai nužvelgė kad net pasijutau nejaukiai.
—Gerai, labai gerai,—nuėjau į savo vietą už stalo ir pradėjau kuistis ieškodama sutarčių. Galiausiai radus padaviau blondinei kad pasirašytu ir nužvelgiau jos palydoves kurios ligi šiol nieko nedarė. Pamačius jų veidus man širdis sustojo. Nejaugi čia tikrai jos po trijų metų mūsų keliai susikirto. Prisiminimai grįžo. Gyvenimas kurį jau buvau pamiršus staiga bloškėsi į mane visa savo jėga. Ašara išdavikė nuriedėjo skruostu. Aš jų pasiilgau. Greit nusivaliau ašarą kurios jau nežinia kiek laiko nebuvo mano veide, ir apsimečiau kad viskas gerai.
Mano žvilgsnis susitiko su Rugilės ir ji trumpam suraukė antakius o tada vėl paslėpė savo jausmus. Tikiuosi ji manęs neatpažino.
Viską sutvarkiusios nusileidom į fotostudiją kuri buvo pirmame šio pastato aukšte.
Nuėjau į persirengimo kambarį kur man uždėjo suknelę ir padarė makiažą.
Prieš fotosesiją Neilos paprašiau pasidomėt Kris palydovėm nes iki šiol negalėjau patikėti kad tai jos.

Fotosesija praėjo sklandžiai ir Kris buvo patenkinta rezultatu, todėl apsikeitėm kontaktais jei ko nors prireiktu ir atsisveikinusios išsiskyrstėm.
—Gerai. Neila ką sužinojai apie tas merginas?—sėdėjau savo kabinete ir žiūrėjau į priešais mane sėdinčią merginą.
—Jos nepratarė nė žodžio bet aš pašnekėjau su Kris kuri šiek tiek papasakojo. Jų vardai labai keisti Sarea, Sua ir kažkokia Giari ar kažkas tokio.
—Gidari,—linktelėjau ir stengiausi nepradėt čia verkti.
—Aha Gidari, tai va jos yra kaip ir Kris draugės bet tuo pačiu ir asmens sargybinės, visada būna kartu ir dažniausiai rengiasi vienodai. Man jos kažkokios keistos,—ji atsirėmė
kėdėje,—tai turbūt viskas,—nusišypsojo.
—Gerai ačiū,—pasiėmiau kompiuterį ir bandžiau prisiminti savo užmirštus igudžius. Ilgai netruko ir sužinojau kad jie visi gyvena čia. Persikraustė prieš kažkur metus. Užverčiau kompiuterį ir daugiau nebeskaičiau. Vadinasi jie čia. Pajaučiau ašarą tekant skruostu ir kuo greičiau nusivaliau kad niekas nepamatytu, dėje nespėjau.
—Iza viskas gerai?—susirūpinusiu žvilgsniu žiūrėjo į mane Neila.
—Taip. Viskas tiesiog puiku,—nusišypsojau bandydama paslėpti savo tikruosius jausmus po melo kauke.

Rugilės POV.

Važiavom namo ir aš vis svarsčiau ar man kam nors pasakyti apie savo spėjimus. Nors ta mergina prisitatė Izabele man ji buvo panaši į Vanesą.

Iėjau į namus ir vis dar svarsčiau ar kam nors sakyt.
—Gidari viskas gerai?—prie manęs priėjo Ari susirūpinusi. Nuo Vanesos dingimo vadiname viena kitą tik slapyvardžiais nes juos mum sugalvojo ji.
—Aš mačiau...—užsikirtau nes vis dar nebuvau tikra ar sakyt,—aš mačiau...
—Ką tu matei po paraliais,—prie Ari prisidėjo Silvija.
—Vanesą!—sušukau ir jos abi iškart puolė uždengti man burną bet jau buvo per vėlu. Raidas mane išgirdo.