Įslaptinta 2 (Baigta)

6

Pasileiskit dainą už nuotraukos ⬆

Isėdau į mašiną ir visu greičiu pasileidau ligoninės link.
Pakeliui išgirdau skambant telefoną ir net nežiūrėdama atsiliepiau.
-Mažute kas buvo? Kur tu?-tai buvo Enzo. Bet aš per ašaras negalėjau normaliai atsakyt.
-Va... važiuojiu į li... ligo... ligoninę,-dar labiau pradėjau verkt.
-Aš atvažiuojiu viskas bus gerai,-pasakė ir padėjo ragelį.
Sustojau prie ligoninės ir net nesivargindama žmogiškai pastatyt mašinos nubėgau į pastatą.
Neila žinute jau buvo atsiuntus palatos numerį todėl paklausus kažkokios seselės nubėgau link jos. Prie durų sėdėjo mano draugė.
-Kas nutiko?-pribėgau prie jos.
-Kai buvome parduotuvėje kažkas pradėjo šaudyti ir pataikė į tavo mamą,-jos skruostais tekėjo ašaros.
-Ji ten?-parodžiau į palatos duris valydamasi ašaras.
-Ją išvežė į operacinę o man liepė laukti čia,-abi atsisėdom ant sofos ir ji apsikabino mane. Po kokių dešimt minučių ji mane paleido. Pakėliau akis ir pamačiau Enzo. Jis iškart mane apsikabino ir pradėjo glostyt plaukus.

Praėjo pusvalandis, valanda, dvi. Jokių žinių o visos ašaros išverktos.
Sofi man į rankas ibruko vandens buteliuką ir liepė atsigerti.
Atsirėmiau į Enzo ir užmigau

Atsikėliau nuo šurmulio, spėjau pamatyt kaip į palatą ivežama mano mama. Atsistojau ir norėjau eit į palatą bet mane sulaikė seselė išeinanti iš ten.
-Jum ten negalima, ji turi ilsėtis,-ji pasakė ir išėjo. Tai aišku jai tai koks skirtumas kad ten mano mama. Priėjau prie gyditojo kuris šnekėjo su Eidu.
-Aš pasakysiu,-pasakė Eidas ir gyditojas nuėjo.
-Ką jis sakė?!
-Vanesa nusiramink.
-Ką jis sakė!-vėl surikau.
-Ji buvo pašauta į pilvą. Sytvarkė ką galėjo o dabar reik laukt,-nors ir maniau kad ašarų nebeliko jos vėl pradėjo riedėt. Ir vėl atsidūriau Enzo glėbyje.

Visą naktį praleidau ligoninėje. Draugus išsiunčiau namo, bet su manim liko Enzo ir Eidas. Enzo sumokėjo kažkokiai darbuotojai ir ji mum leido būt palatoj šalia. Gulėjau lovoj bet užmigti negalėjau.

Ryte atsikėliau nuo lakstymo kolidoriuje. Staigiai pašokau iš lovos ir žiūrėjau kaip seselės bėga į mamos palatą. Būčiau nukritus ant kelių jei ne Eidas kuris taip pat atsikėlė ir mane pagavo prieš nukrentant. Buvau vėl paguldyta bet nebegalėjau visko pakelti todėl pradėjau rėkti. Greit palatoje pasirodė seselė ir suleido raminamųjų nuo kurių užmigau.

Pabudau, palatoje nieko nebuvo. Atsistojau ir išėjau į kolidorių. Iš mamos palatos girdėjau Enzo ir Eido balsus todėl iškart užėjau. Mama atrodė tikrai prastai. Priėjau prie jos.
-Labas mama,-liūdnai nusišypsojau.
-Labas,-mačiau kad jai buvo sunku šnekėti. Priėjau prie jos lovos ir atsisėdau ant kėdės. Visą dieną prasėdėjau prie jos lovos.
O naktį teko eiti atgal į mūsų palatą. Jaučiausi prastai ir niekaip negalėjau užmigti. Išėjau iš palatos ir ėjau pasivaikščioti. Nuėjau į kavinę kuri dirba visą parą ir nusipirkau arbatos. Moteris į mane labai keistai pažiūrėjo ir tik tada susivokiau kaip prastai turėjau atrodyti. Išgėrus arbatą nuėjau į tuoletą ir nusiprausiau veidą po šaltu vandeniu. Nu dabar tai jau tikrai neužmigsiu. Išėjau į lauką ir šiek tiek pasivaikščiojiusi nusprendžiau grįžt. Vos iėjau į antro aukšto kolidorių pasidarė silpna. Aplink buvo daug daktarų kurie vis iėjo ir išėjo iš mamos palatos. Mane pamatęs Enzo iškart priėjo o paskui jį ir Eidas.
-Kas buvo?-klausimas buvo skirtas Eidui nes vis dėlto jis daktaras.
-Kaip supratau kažkokios komplikacijos.

Jau pusvalandį visas šurmulys nerimsta. Kas minute darosi vis silpniau.
Galiausiai viskas nurimo. Bet man tai nepatiko. Visi elgėsi keistai ir aš dar labiau nerimavau. Prie mūsų priėjo daktaras.
-Labai užjaučiu,-jis nuleido galvą. Nežiūrėdamas man į akis,-padarėme viską ką galėjome,-nebegirdėjau ką jis sakė.

Numeskit kokią nuomonę į komentarus nes aš sėdžiu apsižliumbus.